NotariatasTeismai

LAT: antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba paveldimo turto apyraše užfiksuotas grynųjų pinigų buvimo palikėjo gyvenamojoje vietoje faktas nėra pakankamas įrodymas, jog šie pinigai nuosavybės teise priklausė palikėjui

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vasario 14 dieną priėmė nutartį byloje dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės į palikėjos namuose rastus grynuosius pinigus liudijimą.

Pareiškėjas nurodė, kad, mirus motinai J. S., jis kreipėsi į notarę dėl palikimo paveldėjimo pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Antstolis sudarė paveldimo turto apyrašą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas priima paveldimą turtą: nekilnojamąjį turtą ir 56 000 Eur grynųjų pinigų. Notarė išdavė tik paveldėjimo teisės į nekilnojamąjį turtą liudijimą, nepagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos namuose (rankinuke) rastus grynuosius. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tenkino pareiškėjos skundą. Teismai nustatė, kad antstolio 2017 m. lapkričio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog velionei  priklausančiame rankinuke rasta 56 000 Eur.

LAT teisėjų kolegija nusprendė Panevėžio apygardos teismo ir Šiaulių apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pasisakyta, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu.

Bylą nagrinėję teismai vadovavosi Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų 65(1) punktu, kuriame nurodyta, kad jeigu įpėdiniai prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į rastus grynuosius pinigus, notaras gali jį išduoti esant šioms sąlygoms: grynieji pinigai rasti palikėjui priklausiusiame name (ar kitoje jo gyvenamojoje vietoje); šių pinigų buvimo toje vietoje faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba antstolio sudarytame paveldimo turto apyraše, arba Valstybinės mokesčių inspekcijos surašytame turto apžiūros akte; įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjui; notarui nėra žinoma, kad kas nors ginčytų pinigų priklausymo palikėjui faktą.

Kasacinis teismas jau nagrinėtose bylose yra pasisakęs dėl Rekomendacijų taikymo ir pažymėjęs, kad Rekomendacijose pateikti išaiškinimai yra skirti notarams, rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra privalomi teismui. Plėtodama šią praktiką teisėjų kolegija pažymėjo, kad Notarų rūmų prezidiumas yra Notarų rūmų organas, per kurį yra įgyvendinami Notarų rūmų uždaviniai ir funkcijos, inter alia, ir notarinės praktikos vienodinimas, kuris gali būti vykdomas apibendrinant notarinę praktiką ir teikiant išvadas notarams. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą Rekomendacijos pagal savo teisinę prigimtį yra rekomendacinio pobūdžio taisyklės, kurios turi padėti notarams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, tačiau tais atvejais, kai kyla ginčas dėl notaro veiksmų (atsisakymo atlikti notarinį veiksmą) teisėtumo, teismas tokį ginčą turi nagrinėti vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais bei pats aiškinti teisę.

Rekomendacijose įtvirtintų sąlygų visumos buvimas savaime nepatvirtina, kad palikėjo gyvenamojoje vietoje rasti (esantys) grynieji pinigai priklausė mirusiam asmeniui nuosavybės teise palikimo atsiradimo dieną, todėl vien tik tokių sąlygų konstatavimas nepašalina notaro pareigos patikrinti grynųjų pinigų priklausymo palikėjui faktą. Tais atvejais, kai notarui kyla pagrįstų abejonių, ar palikėjo gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai tikrai galėjo jam priklausyti nuosavybės teise, notaras turi teisę pareikalauti, kad įpėdinis pateiktų notarui įrodymus, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti palikėjui jo mirties dieną, ir tai sudarytų pagrindą dėl šių pinigų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tokie įrodymai galėtų būti, pvz., faktiniai duomenys apie mirusiojo gautas pajamas, jo socialinį statusą ir pan., kurie leistų pagrįstai manyti, kad palikėjas galėjo disponuoti atitinkamomis lėšomis.

Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba paveldimo turto apyraše užfiksuotas grynųjų pinigų buvimo palikėjo gyvenamojoje vietoje faktas nėra pakankamas įrodymas, jog šie pinigai palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausė palikėjui, nes antstolis, sudarydamas šiuos dokumentus, nuosavybės teisės fakto nenustatinėja. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad notarei nebuvo pateikti papildomi įrodymai, kurie sudarytų prielaidas manyti, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir turto apyraše nurodyti grynieji pinigai galėjo nuosavybės teise priklausyti palikėjai, todėl notarė pagrįstai suabejojo šių pinigų patekimo į palikimo sudėtį faktu ir dėl to atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimus, neatsižvelgė į ypatingąja teisena nagrinėjimų bylų specifiką, nepasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, leidžiančius spręsti apie pinigų priklausymą palikėjai, todėl nenustatė visų reikšmingų bylos aplinkybių ir dėl šio procesinio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Back to top button