Teismai

LAT: bylose dėl atlyginimo už konfiskuotos transporto priemonės saugojimo paslaugas turi būti atsižvelgiama ir į tokių paslaugų rinkos situaciją

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vasario 7 dieną priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių už konfiskuotos transporto priemonės saugojimo paslaugas mokėtino atlyginimo dydį, aiškinimo ir taikymo. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, už ginčo automobilio saugojimą nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. mokėtinos sumos dydžio. 2015 m. gruodžio 28 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimui, kuriuo buvo konfiskuotas ginčo automobilis, jo savininke tapo atsakovė, ji neatsiskaitė su ieškove už šio automobilio saugojimą nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 13 d.

Kasacinis teismas pasisakė, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu.

Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą.

Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visa apimtimi ir pirmiau nurodytų aspektų nevertino bei dėl jų nesprendė. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad skirtingiems subjektams teiktinų priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo paslaugų įkainiai skiriasi daugiau nei 10 kartų, atsakovei ginčijant jai pritaikyto įkainio dydžio pagrįstumą, pagrįstai kvestionavo ieškovės reikalaujamos priteisti skolos dydį, tačiau, sumažindamas priteistiną sumą, neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių, galėjusių daryti reikšmingą įtaką tinkamo saugojimo paslaugų įkainio dydžio nustatymui. Apeliacinės instancijos teismas netyrė aptartų aplinkybių, priteistiną sumą nustatė remdamasis išimtinai konkrečioje byloje kasacinio teismo taikytu įkainiu, neįvertinęs, ar toks atlyginimo už suteiktas paslaugas dydis atitiko ginčo automobilio saugojimo metu buvusią tokių paslaugų rinkos situaciją.

Kadangi ginčą nagrinėję teismai neatskleidė bylos esmės ir nustatyti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos ar kasaciniame teismuose, tai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Raktažodžiai
Close
Close