Komentarai

G. Taminskaitė. Pasiektas susitarimas dėl naujos direktyvos darbo ir šeimos suderinamumui užtikrinti – žingsnis link socialiai atsakingesnės Europos sukūrimo

XXI a. gyvenimo ritmas, kintantis požiūris į darbą ir laisvalaikį bei vyrų ir moterų užimtumą sąlygoja poreikį užtikrinti tėvams ir priežiūros pareigų turintiems darbuotojams profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Darbo ir šeimyninio gyvenimo suderinamumas šiuolaikinėse visuomenėse tampa nemažu iššūkiu, darančiu neigiamą poveikį moterų užimtumui. Būtent tai, jog sunku suderinti profesines ir šeimynines pareigas, laikytina vienu svarbiausių veiksnių, lemiančiu nepakankamą moterų įsitraukimą į darbo rinką. Moterys daug dažniau negu vyrai naudojasi ne tik vaiko priežiūros atostogomis, bet ir apsiima prižiūrėti pagyvenusius ar priklausomus giminaičius. To pasėkoje, tiek vaikus turinčios, tiek sergančio ar priklausomo giminaičio priežiūra užsiimančios moterys dažnai daug mažiau laiko dirba apmokamą darbą, dažniau dirba ne visą darbo laiką arba iš viso pasitraukia iš darbo rinkos. Tai turi įtaką vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui, dėl kurio per darbingą amžių susidaro ženklus vyrų ir moterų pensijų skirtumas, lemiantis didesnę moterų skurdo ir socialinės atskirties riziką. Todėl siektina, jog dažniausiai moterims tenkanti priežiūros našta būtų pasidalijama su vyrais, užtikrinant abiem lytim darbo ir šeimyninių pareigų pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į tai, jog dėl tėvystės atostogų, prižiūrinčiojo asmens atostogų ir susitarimų dėl lanksčių darbo sąlygų daugelyje valstybių narių visiškai nėra numatyta jokių priemonių arba esamos priemonės yra nepakankamos, o net jei valstybėse narėse ir yra atitinkamos teisinės nuostatos, jos kinta priklausomai nuo tam tikrų sąlygų, pvz., darbo užmokesčio, ir dėl to užtikrinamos nelygios teisės, nevienoda Europos Sąjungos piliečių apsauga skirtingose valstybėse narėse ir atsiranda darbo rinkų veikimo skirtumų, Europos Komisija dar 2017 m. pateikė siūlymą, o š. m. sausio mėnesį Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujos direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

Siekiant keliamų tikslų, t. y. profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, nediskriminavimo ir lyčių lygybės skatinimo, direktyvoje papildomai gerinamos esamos ir nustatomos naujos vyrų ir moterų teisės – įtvirtinami nauji ir keliami esami standartai, susiję su tėvystės, vaiko priežiūros ir prižiūrinčiojo asmens atostogomis, su susitarimais dėl lanksčių darbo sąlygų taikymu tėvams ir priežiūros pareigų turintiems darbuotojams.

Direktyvoje įtvirtinama nauja tėvų teisė į ne mažiau nei dešimties dienų atostogas prieš vaiko gimimą ar jam gimus. Taip pat numatoma, jog dabartinė teisė į keturių mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas gali būti naudojama kol vaikui sukaks dvylika metų, o ne aštuoneri. Teisė į vaiko priežiūros atostogas tampa individualia tiek motinoms, tiek tėvams, neperkeliant keturių mėnesių laikotarpio vienam iš tėvų, kas, tikėtina, bus stipria paskata vyrams pasinaudoti šia galimybe. Nauja tai, jog įtvirtinama teisė į artimųjų priežiūros atostogas, t. y. teisė į penkias dienas  per metus, susirgus tiesioginiam giminaičiui. Svarbu tai, jog už visas, su šeima susijusias atostogas, numatytos ne mažesnės išmokos nei nedarbingumo dėl ligos atveju. Taipogi įtvirtinama galimybė tėvams, auginantiems vaikus iki dvylikos metų amžiaus ir asmenims, prižiūrintiems artimuosius, prašyti taikyti lanksčią darbo tvarką, pvz.: trumpesnes ar lankstesnes darbo valandas, suteikti nuotolinio darbo galimybę.

Tikėtina, jog direktyvos nauda pasireikš ne tik atskiriems individams, bet ir bendrovėms bei plačiajai visuomenei. Kaip teigiama susitarime dėl direktyvos, tėvams ir prižiūrintiesiems asmenims bus naudinga prie šiuolaikinės šeimos poreikių pritaikyta profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, o moterų užimtumo augimas, didesnės jų darbinės pajamos ir karjeros galimybės teigiamai paveiks jų pačių ir jų šeimų ekonominę padėtį, socialinę įtrauktį bei sveikatą. Nauda bendrovėms pasireikš per didesnę tinkamų darbuotojų pasiūlą, labiau motyvuotą ir našesnę darbo jėgą bei mažesnį neatvykimo į darbą atvejų skaičių. Svarbiausia tai, jog didėjant moterų užimtumui, bus lengviau spręsti visuomenės senėjimo problemą ir užtikrinti valstybių narių finansinį stabilumą, kas pastaraisiais metais tampa visų Europos Sąjungos valstybių narių problema.

Taigi, susitarimas dėl naujos direktyvos suteikia realią galimybę šeimoms su dirbančiais tėvais ir prižiūrinčiais asmenimis rinktis, kaip derinti profesinį ir šeimyninį gyvenimą. Tai yra akivaizdus Europos socialinio ramsčio įgyvendinimo rezultatas ir žingsnis link socialiai atsakingesnės Europos sukūrimo.

Gabrielė Taminskaitė yra VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros doktorantė

Raktažodžiai
Close
Close