Komentarai

A. Šidlauskas. ESTT byla dėl atsisakymo leisti atskaityti PVM, sumokėtą perkant konsultavimo paslaugas

Šioje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo leisti atskaityti PVM, sumokėtą perkant konsultacines paslaugas, kuriomis bendrovė naudojosi įgyvendindama antro laipsnio patronuojamosios bendrovės, kuriai ji teikė administravimo ir informacinių technologijų paslaugas, akcijų perleidimo planą, kai tas perleidimas nebuvo įvykdytas.

C&D bendrovė sudarė su savo antro laipsnio patronuojamąja bendrove Petfood valdymo sutartį dėl administravimo ir informacinių technologijų paslaugų teikimo. Pagal šią sutartį C&D kas mėnesį pateikdavo Petfood sąskaitą už paslaugas, remdamasi savo personalo išlaidų suma su 10 % antkainiu; prie šios bendros sumos buvo pridedamas PVM.

2008 m. Islandijos bankas perėmė visą grupę už skolas. Numatęs perleisti visas Petfood turimas akcijas, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio iki 2009 m. kovo mėn. bankas bendrovės C&D vardu sudarė su šiuo perleidimo planu susijusią konsultavimosi paslaugų sutartį (toliau – ginčijamų paslaugų teikimas).

Apmokėjusi su šiuo planu susijusias išlaidas, 2009 m. C & D atskaitė su jomis susijusį PVM. Perleidimo planas buvo nutrauktas 2009 m. pabaigoje, nes nebuvo rasta nė vieno potencialaus pirkėjo. Tačiau Danijos mokesčių administratorius atsisakė leisti atskaityti PVM, susijusį su išlaidomis, patirtomis dėl ginčijamų paslaugų, grįsdamas, be kita ko, kad šios išlaidos nebuvo pakankamai susijusios su C&D PVM apmokestinamais sandoriais.

Byla persikėlė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kuris buvo paprašytas atsakyti į klausimą, ar numatomas, bet neįvykdytas akcijų perleidimas, patenka į Direktyvos 2006/112 taikymo sritį, ir, jeigu taip, nustatyti, ar šios nuostatos suteikia bendrovei teisę atskaityti sumokėtą pirkimo PVM, susijusį su išlaidomis, patirtomis perleidžiant antro laipsnio patronuojamosios bendrovės, kuriai C & D teikia PVM apmokestinamas administravimo paslaugas, akcijas, kai numatyta, jog už šį pardavimą gautos pajamos bus panaudotos mokėtinai skolai grąžinti ir atitinkamai šios atskaitos dydžiui apibrėžti.

ETT pažymėjo, kad valstybės narės viduje PVM apmokestinama tik ekonominio pobūdžio veikla. Ekonominės veiklos sąvoka apibrėžta, kaip apimanti visokią gamintojų, prekiautojų ir kitų paslaugas teikiančių asmenų veiklą, įskaitant, be kita ko, materialiojo ir nematerialiojo turto naudojimą, siekiant gauti nuolatinių pajamų.

Iš ETT praktikos matyti, kad bendrovė, kurios vienintelis tikslas – įsigyti kitų įmonių kapitalo dalių ir kuri nesiekia tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti jas valdant, neturi nei PVM mokėtojo statuso, nei teisės į atskaitą. Iš tiesų, paprastas akcijų įsigijimas ir turėjimas nėra ekonominė veikla, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2006/112, suteikianti subjektui apmokestinamojo asmens statusą, nes tai nėra turto naudojimas, siekiant gauti nuolatinių pajamų, ir vienintelis atlygis už šiuos sandorius, yra galimas pelnas tas akcijas parduodant. Tik atlygis už sandorius ar ekonominę veiklą patenka į PVM taikymo sritį, tačiau taip nėra mokėjimo dėl turto turėjimo nuosavybės teise, pavyzdžiui, dėl dividendų ar kitų pajamų iš akcijų, atveju.

Vis dėlto kitaip yra tada, kai ne tik turima kitos bendrovės kapitalo dalis, bet ir tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujama tą bendrovę valdant, nepažeidžiant teisių, kurias asmuo turi kaip akcininkas ar dalininkas, kai toks dalyvavimas valdant reiškia, jog įgyvendinami tokie apmokestinami PVM sandoriai, kaip antai administracinių, apskaitos ir informacinių technologijų paslaugų teikimas. Be to, sandoriai dėl akcijų ar dalyvavimo bendrovės kapitale patenka į PVM taikymo sritį, kai jie atliekami vykdant komercinę vertybinių popierių prekybą, kai jais siekiama išsaugoti tiesioginį ar netiesioginį dalyvavimą valdant bendrovę, kurios akcijų turima, arba kai jie yra tiesioginis, nuolatinis ir būtinas apmokestinamosios veiklos pratęsimas.

Ankstesniuose ESTT sprendimuose buvo pažymėta, kad perleidimas, kurį grupės patronuojančioji bendrovė įvykdė siekdama restruktūrizuoti bendrovių grupę, gali būti laikomas sandoriu, iš kurio gaunamos nuolatinės pajamos iš veiklos, kuri yra daugiau nei paprastas akcijų pardavimas. Todėl toks sandoris buvo tiesiogiai susijęs su atitinkamos grupės vykdomos veiklos organizavimu ir yra tiesioginis, nuolatinis ir būtinas apmokestinamojo asmens apmokestinamos veiklos išplėtimas, ir dėl to pateko į PVM taikymo sritį. O ar egzistuoja tiesioginis ir nedelsiant atsirandantis ryšys tarp nurodytų prekių ar paslaugų ir apmokestinamojo pardavimo sandorio (ar (išimtiniais atvejais) apmokestinamojo pirkimo sandorio), būtina nustatyti taip pat atsižvelgiant į jų objektyvų turinį.

Šiomis aplinkybėmis reikia atsižvelgti į sandorio tiesioginį ir išimtinį apmokestinimo momentą, nes jis turi būti laikomas objektyvaus turinio nustatymo kriterijumi. Jei nustatoma, kad sandoris nebuvo skirtas apmokestinamojo asmens apmokestinamajai veiklai, jis negali būti laikomas turinčiu tiesioginį ir nedelsiant atsirandantį ryšį su šia veikla, net jei šis sandoris, atsižvelgiant į jo objektyvų turinį, būtų apmokestinamas PVM.

Vadinasi, tam, kad akcijų perleidimo sandoris patektų į PVM taikymo sritį, iš principo reikia, kad šis sandoris būtų sudarytas tiesiogiai ir išimtinai dėl atitinkamos patronuojančiosios įmonės apmokestinamos ekonominės veiklos arba kad jis būtų tiesioginis, nuolatinis ir būtinas tokios veiklos išplėtimas. Taip yra tada, kai sandoris vykdomas, siekiant priskirti iš šio perleidimo gautas pajamas tiesiogiai atitinkamos patronuojančiosios įmonės apmokestinamai ekonominei veiklai arba grupės, kurioje ji yra pagrindinė patronuojančioji bendrovė, vykdomai ekonominei veiklai.

Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamų akcijų perleidimo tikslas – iš šio perleidimo gautomis pajamomis padengti skolas, kurias reikia grąžinti bankui, naujajam grupės savininkui. Toks perleidimas negali būti laikomas nei sandoriu, tiesiogiai ir išimtinai sudarytu dėl C&D apmokestinamos ekonominės veiklos, nei tiesioginiu, nuolatiniu ir būtinu šios bendrovės apmokestinamos ekonominės veiklos išplėtimu. Šiomis aplinkybėmis šis perleidimas nėra sandoris, iš kurio gaunamos nuolatinės pajamos iš veiklos, kuri yra daugiau nei paprastas akcijų pardavimas, ir todėl nepatenka į PVM taikymo sritį. Atitinkamai, su ginčijamomis paslaugomis susijęs PVM nėra atskaitytinas.

Minėtos išvados nepaneigia ir tai, kad numatomas perleidimas nebuvo įvykdytas. Iš tiesų, šiomis aplinkybėmis svarbu tai, kad net ir įvykdžius šį perleidimą su ginčijamų paslaugų teikimu susijusios išlaidos vis tiek nepatektų į PVM taikymo sritį ir dėl to nebūtų galima įgyti teisės į atskaitą.

Arūnas Šidlauskas yra mokestinių ginčų advokatas

Raktažodžiai
Close
Close