LAT: geros moralės neatitinka asmens veiksmai, kuriais yra sąmoningai išskaidoma dovanotina pinigų suma vien tam, kad būtų išvengta įstatymo reikalaujamos sutarties notarinės formos laikymosi

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sausio 15 dieną priėmė nutartį dėl dovanojimo ir rentos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir kitų klausimų.

Ieškovas teigė, kad tarp rūpintinės A. S. ir atsakovės H. V. nebuvo sudaryta notaro patvirtinta pavedimo (įgaliojimo) sutartis ar turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartis, kurioje būtų apibrėžiamos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Tarp jų buvo sudarytas tik įgaliojimas atlikti palikimo, likusio po A. S. sesers A. A. mirties, priėmimo veiksmus, tačiau šis įgaliojimas nesuteikė teisės nei valdyti ir tvarkyti A. S. asmenines lėšas, nei sudaryti dovanojimo sandorius jau po palikimo priėmimo. Dovanojimo sutartys turi būti vertinamos kaip vienas sandoris, kurio tikrasis tikslas yra padovanoti tiek H. V., tiek ir E. K. po 29 000 Eur, šią sumą išskaidant po 14 500 Eur, tokiu būdu išvengiant įstatyme įtvirtintos notarinės sandorio formos reikalavimo.

Kasacinis teismas pasisakė, kad veiksnus asmuo ir rūpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Taigi veiksnus fizinis asmuo, kuriam nustatyta rūpyba, išsaugo neapribotą savo veiksnumą ir gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, tačiau kartu sutartimi gali pavesti rūpintojui įgyvendinti konkrečias turtines teises ir pareigas, kurių dėl sveikatos būklės negali įgyvendinti savarankiškai. Tuos veiksmus, kuriems atlikti nebuvo sudaryta veiksnaus asmens ir rūpintojos pavedimo ar turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartis, ir sveikatos būklei leidžiant, veiksnus asmuo gali atlikti ir pats. Rūpintojo ir veiksnaus fizinio asmens tarpusavio santykiams turi būti taikoma sutartis, nes rūpintinis negali tam tikrų veiksmų atlikti pats dėl objektyvių, sveikatos sutrikimų nulemtų priežasčių, bet paprastai supranta tų veiksmų tikslus ir padarinius ir juos dažniausiai apibrėžia sutartyje su rūpintoju. Sutarties sąlygos neturi pažeisti šalių, ypač silpnesnės šalies, veiksnaus fizinio asmens, kuriam nustatyta rūpyba, interesų, o rūpintojas nurodytas pareigas turi atlikti sąžiningai bei veikti tik veiksnaus fizinio asmens interesais.

Nors veiksnaus asmens rūpyba yra reglamentuota atskirai CK 3.279 straipsnyje, tačiau iš dalies gali būti taikomi ir neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto ir pajamų naudojimui nustatyti ribojimai, reglamentuoti CK3.244 straipsnyje.CK 3.279 straipsnio 5 dalies norma nukreipiama į CK3.244 straipsnį bei nurodoma, kad šiame straipsnyje nustatytais atvejais CK 3.244 straipsnis taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja tarp rūpintojo ir veiksnaus asmens sudarytai sutarčiai.

Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog A. S. nebuvo išdavusi įgaliojimo H. V. tvarkyti jos lėšas, nereiškia, kad tarp jų nebuvo susiklosčiusių sutartinių atstovavimo teisinių santykių. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad A. S. nurodydavo H. V. paimti iš jos sąskaitos lėšas, darytina išvada, kad tarp jų buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis, t. y. susitarimas sudarytas jų vidiniuose atstovavimo santykiuose. Šiuo pagrindu H. V. buvo perduota A. S. banko kortelė, suteikta informacija apie jos banko kortelės kodus ir suteikta teisė paimti iš sąskaitos lėšas. Disponavimas iš sąskaitos paimtomis lėšomis priklausė pačiai A. S., kaip ir bet kuriam kitam veiksniam asmeniui.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad siekiant išsiaiškinti dovanojimo sandorių teisėtumą turi būti tiriami ir vertinami tikrieji šalių ketinimai bei sutarčių sudarymo aplinkybės. Turi būti vertinamas laikotarpis, per kurį buvo sudaromi sandoriai, A. S. finansinės galimybės sandorių sudarymo metu, t. y. ar tuo metu ji turėjo visą pinigų sumą, kurią dviem sutartimis galiausiai padovanojo H. V. ir E. K., ar A. S. nepadovanojo (neperdavė) apdovanotiesiems iš karto visos pinigų sumos ir tik vėliau sudarė rašytines sutartis. Nustačius, kad A. S. turėjo finansinių galimybių padovanoti iš karto visą pinigų sumą, turėtų būti įvertinama, kokios aplinkybės lėmė, kad šalys sudarė ne vieną, bet kelias sutartis, kuriomis A. S. padovanojo, o H. V. bei E. K. priėmė tokią pinigų sumą, kuri CK nustatyta kaip maksimali suma, kurios dovanojimo sutartys gali būti sudaromos rašytine, o ne notarine forma.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Geros moralės neatitinka ir asmens veiksmai, kuriais yra sąmoningai išskaidoma dovanotina pinigų suma vien tam, kad būtų išvengta įstatymo reikalaujamos sutarties notarinės formos laikymosi. Šie veiksmai ne visada gali būti susiję su įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pažeidimu (tada sandoris būtų negaliojantis pagal CK1.93 straipsnio 3 dalį), bet jie gali būti teismo vertinami kaip neatitinkantys viešosios tvarkos ar geros moralės, o tai sudaro pagrindą taikyti CK 1.81 straipsnį. Pažymėta, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų.

Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo. Tai turi nustatyti pirmosios instancijos teismas.

LAT informacija