Komentarai

S. Bikelis. Ar narkotikų kontrabanda – nusikaltimas verslo tvarkai?

Pastarosiomis dienomis kilo vieša diskusija dėl prokurorų ir teisėjų jau senokai pastebimos su teisingumo principu prasilenkiančios situacijos, kai nedidelį kiekį narkotinės medžiagos iš užsienio savo poreikiams atsisiuntusiems asmenims (pasak prokurorų, daugeliu atvejų tai – pervargę informacinių technologijų specialistai, ieškantys priemonių atsipalaiduoti po intensyvaus darbo dienos ar nakties) gresia sankcijos lyg prekeiviams dideliais kiekiais narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Baudžiamojo kodekso (BK) 199 straipsnio „Kontrabanda“ ketvirtoji dalis už bet kokio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimą iš užsienio numato nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo. Įdomu, kad tam pačiam asmeniui, tarkim, gyvenančiam Vilniuje, atsisiuntusiam 10 g kanapių iš, pavyzdžiui, Kauno rajono, o ne iš užsienio, grėstų ne nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo, o, pagal BK 259 straipsnį – tik bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Ar teisinga bausti itin griežtai už tą patį nusikaltimą vien dėl to, kad prekė atkeliavo iš užsienio? Seimo narys Mykolas Majauskas pasiūlė numatyti švelnesnes sankcijas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimą, jeigu jų kiekis nėra didelis ar labai didelis – kad tokie asmenys būtų baudžiami bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Koks medžiagos kiekis yra didelis, yra nustatoma atsižvelgiant į medžiagos specifiką. Pavyzdžiui, kanapių kiekis laikomas dideliu, kai viršija 0,5 kg. Nors ir siūloma švelninti sankciją, problema iš esmės nesprendžiama, nes vis dar daromas skirtumas iš kur narkotikas atkeliavo. Lyg tai būtų taip svarbu, kad dėl to reiktų numatyti tris kartus griežtesnę sankciją, nei ją numato BK 259 straipsnis.

Principinė problema yra tame, kad narkotikų atsisiuntimas Lietuvos BK įrašytas ne tik į specialų su narkotikais susijusių nusikaltimų skyrių, bet ir prie kontrabandos. BK kontrabanda priskiriama prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai. Taip išeitų, kad atsisiunčiant narkotikų daroma žala ekonomikai ir verslo tvarkai? Kol šios medžiagos nėra legalizuotos ir netapo akcizinėmis prekėmis, toks teiginys skamba absurdiškai.

Su narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis susijusiems nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimas yra skirtas atskiras, specialus skyrius, kuriame yra minėtas BK 259 straipsnis ir kiti straipsniai, numatantys atsakomybę už sunkesnius narkotikų nusikaltimus (pavyzdžiui, jų platinimą).

Taigi, BK straipsniai, numatantys atsakomybę už narkotikų atsisiuntimą, dubliuojasi, nors to neturėtų būti. Tokiems nusikaltimams, kai atsisiunčiama ne per didžiausias kiekis narkotinių medžiagų savo reikmėms, visiškai pakaktų BK 259 straipsnio. Dubliavimąsi galima būtų panaikinti iš BK 199 straipsnio, numatančio atsakomybę už nusikaltimą verslo tvarkai – kontrabandą, išbraukiant narkotinių medžiagų atsisiuntimą.

Taip pat keltinas retorinis klausimas, kodėl kontrabandos straipsnyje kaip nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai yra numatyta ne tik narkotikų, bet ir dopingo ir net ginklų eksportas bei importas neturint leidimo? Gal Lietuvoje jau turim narkotikų, dopingo ir ginklų ekonomiką? Kituose BK skyriuose yra specialūs straipsniai, numatantys atsakomybę už neteisėtą ginklų ar dopingo gabenimą. Tad vėlgi turim bereikalingą atsakomybės dubliavimą, kurį panaikinti būtų galima paprasčiausiai išbraukiant perteklines BK 199 (kontrabandos) straipsnio dalis.

Dr. Skirmantas Bikelis yra Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas

Raktažodžiai
Close
Close