Teismai

EŽTT apie kompensacijos dydį byloje dėl delsimo atkurti nuosavybės teises

2017 m. spalio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Grigolovič prieš Lietuvą, kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 1 Protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga). Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teises į buvusio savininko – jo tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą  žemės sklypą.  Teismas buvo nusprendęs, kad pareiškėjas dėl valdžios institucijų delsimo patyrė nežinomybę, ir nors valdžios institucijos nebuvo visiškai neaktyvios šioje byloje, Teismo nuomone, jos neveikė taip tinkamai, kaip turėtų, siekiant atkurti pareiškėjui teises į turėtą tėvo žemę. Įvertinęs visas bylos aplinkybes Teismas nusprendė, kad valdžios institucijų veiksmai neatitiko „gero administravimo“ principo, teisinga pusiausvyra tarp bendrojo visuomenės intereso ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų nebuvo užtikrinta ir pareiškėjas dėl to patyrė pernelyg didelę naštą. Spręsdamas dėl žalos atlyginimo pareiškėjui pagal Konvencijos 41 straipsnį, Teismas atkreipė dėmesį, kad klausimas nėra parengtas sprendimui. Atsižvelgdamas į tai, kad Vyriausybė neginčijo savo pareigos atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į likusį žemės sklypo plotą, Teismas nusprendė, kad valstybė atsakovė ir pareiškėjas gali susitarti, ir nurodė per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dalį pranešti apie bet kokį pasiektą susitarimą.

Nepavykus pasiekti susitarimo tarp pareiškėjo ir Vyriausybės, 2019 m. sausio 15 d. EŽTT priėmė sprendimą dėl kompensacijos sumos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčas trunka jau ilgą laiką ir pareiškėjas vis dar negavęs jokios kompensacijos, tap pat atsižvelgė jau į gausią EŽTT praktiką bylose prieš Lietuvą dėl delsimo atkurti nuosavybės teises.

Teisėjų kolegija nusprendė priteisti pareiškėjui 26 100 eurų turtinės žalos atlyginimui ir 6 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Šiais sprendimais iš esmės buvo leistas atitinkamas pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo būdas – piniginės kompensacijos Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme sumokėjimas.

 

 

 

Raktažodžiai
Close
Close