A. Šidlauskas. Nauja prievolė įmonėms pranešti apie naudos gavėjus

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (Įstatymas) pakeitimai. Šiais pakeitimais nustatoma prievolė kaupti ir pateikti informaciją apie bendrovių tikruosius naudos gavėjus. Įstatymo 25 str. nustato, kad visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus. Pagal Įstatymą, naudos gavėju gali būti fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla. Naudos gavėju laikomas:

1) Juridinio asmens atžvilgiu:

a) fizinis asmuo, kuriam priklauso juridinis asmuo ar kuris jį valdo tiesiogiai ar netiesiogiai, turėdamas pakankamą akcijų arba balsavimo teisių, dalį. Fizinis asmuo, kuris turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę negu 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas tiesioginiu savininku. Fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), kontroliuojantis (kontroliuojantys) įmonę arba kelias įmones, kuri (kurios) turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę kaip 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas (laikomi) netiesioginiu (netiesioginiais) savininku (savininkais);

b) vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, jeigu pagal a) punktą naudos gavėjas nebuvo nustatytas.

2) Patikos struktūros atžvilgiu:

a) patikėtojas;

b) patikėtinis, pvz., kuris steigia įmones, suteikia buveinę, veikia kaip formalus akcininkas ar vadovas;

c) saugotojas;

d) fizinis asmuo, gaunantis naudą iš juridinio asmens;

e) kitas fizinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis patikos struktūrą, turima tiesiogine arba netiesiogine nuosavybe arba kitomis priemonėmis.

3) Administruojančio ir lėšas skirstančio juridinio asmems ar į patiką panašios formos subjekto atžvilgiu: fizinis asmuo, einantis 2 punkte nurodytoms pareigoms lygiavertes pareigas.

Visi juridiniai asmenys privalo turėti ir saugoti informaciją apie naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais).

Informaciją apie naudos gavėją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo juridinis asmuo privalo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu valstybė ar savivaldybė yra vienas iš juridinio asmens dalyvių, šioje dalyje nurodyta informacija Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui teikiama tik apie kitus to juridinio asmens naudos gavėjus.

Tačiau kaip informavo Teisingumo ministerija, minėtą JADIS funkcionalumą planuojama sukurti tik 2020 m. pradžioje. Ministerija nurodė, kad atsižvelgiant į galimą didelę apimtį duomenų, kuriuos juridiniai asmenys privalės pateikti JADIS, šiuo laikotarpiu juridiniai asmenys raginami pasinaudoti galimybe tinkamai pasirengti įvykdyti įstatyme numatytą pareigą, t.y. surinkti duomenis apie savo naudos gavėjus, kad pradėjus sistemai veikti, šiuos duomenis galėtų pateikti JADIS.

Už minėtos informacijos nepateikimą nustatoma griežta atsakomybė. LR Administracinių nusižengimų kodekso 198 str. teigia, kad Įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų.

Reikia atminti, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, t.y. auditoriai, antstoliai, buhalteriai, advokatai, nekilnojamojo turto brokeriai ir kiti, privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius ar vykdant tam tikras operacijas. Todėl nenustebkite, jeigu jūsų advokatas ar auditorius paprašys užpildyti anketą ir pateikti tapatybės dokumentą. Pateiktų duomenų teisingumą klientas turi patvirtinti parašu ir antspaudu (jeigu jis antspaudą privalo turėti pagal jo veiklą reguliuojančius teisės aktus).

Be to, Įstatymas numato, kad bet kuris juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Fizinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėjas patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus.

LR mokesčių administravimo įstatymo 33 str. taip pat buvo papildytas nuostata, kad mokesčių administratorius turi teisę gauti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) iš asmenų, įskaitant naudos gavėją, turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija.

Arūnas Šidlauskas yra mokestinių ginčų advokatas