Komentarai

I. Povilaitienė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teisės taikymo ir aiškinimo taisykles dėl pareigos vengti interesų konflikto ir komercinių paslapčių atskleidimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo dėl kaltės pripažinimo neteisėtu. Šioje byloje teismas vadovavosi jau naujojo Darbo kodekso taisyklėmis, reglamentuojančiomis atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Todėl byloje suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisykles dėl pareigos vengti interesų konflikto ir komercinių paslapčių atskleidimo yra itin aktualios.

Visų pirma, teismas patvirtino, kad darbdavys gali vidiniais teisės aktais ar susitarimais nustatyti reikalavimus dėl darbuotojo pareigos vengti interesų konflikto. Tačiau teismas įvertino, kad ne bet koks nepranešimas apie interesų konflikto buvimą gali būti vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir įvardino aspektus, faktus ir kriterijus, kurie yra svarbus tinkamai kvalifikuojant pažeidimą. Konkrečiu atveju, padarytas pažeidimas (nepranešimas apie brolio darbą konkuruojančiame subjekte) nebuvo įvertintas kaip šiurkštus, nes:

  • darbdavio vadovai žinojo apie interesų konfliktą ir jo kilimo priežastis, todėl vien dėl atskiro informavimo apie interesų konfliktą nebuvimo (formalaus pažeidimo fakto), darbdaviui neatsirado ir negalėjo atsirasti jokių papildomų neigiamų padarinių (išskyrus žinomą aplinkybę, jog egzistavo interesų konfliktas)
  • pats darbdavys nepareikalavo iš darbuotojo iš naujo užpildyti ryšių su išorės (trečiosiomis) šalimis deklaracijos ir tuo prisidėjo prie to, jog darbdaviui oficialiai nebuvo pranešta apie deklaracijos duomenų pasikeitimą
  • darbdavio vidaus teisės aktuose nebuvo nustatyta konkreti Ryšių su išorės (trečiosiomis) šalimis deklaracijose esančios informacijos atnaujinimo ar patikslinimo tvarka, neįtvirtinta pareiga tikslinti joje esančią informaciją ar ją atnaujinti tam tikru periodiškumu

Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aptariamoje nutartyje suformulavo labai vertingas taisykles, kurios padėtų verslui analogiškose situacijose: darbdavys turi ne tik nustatyti darbuotojų pareigą vengti interesų konfliktų, bet taip pat turi suformuluoti aiškias taisykles dėl ryšių, sukuriančių interesų konfliktą, vertinimo, tokių ryšių deklaravimo, deklaracijose esančios informacijos atnaujinimo ar patikslinimo, kontroliuoti kaip šių taisyklių laikomasi bei įpareigoti kitus darbuotojus, kuriems informacija apie esamą (galimą) interesų konfliktą tapo žinoma, pranešti apie tai darbdaviui.

Antra, byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas ar tam tikros informacijos perdavimas konkuruojančiam subjektui, yra komercinės paslapties atskleidimas, sudarantis šiurkštų darbo pareigų pažeidimą,  toliau plėtojo savo formuojamą praktiką šuo klausimu. Teismas dar kartą pabrėžė, kad atsižvelgiant į komercinę paslaptį sudarančios informacijos pobūdį – komercinę vertę, slaptumą ir pastangas jį išsaugoti, jos atskleidimas tretiesiems (konkuruojantiems) asmenims gali sukelti itin neigiamus padarinius jos turėtojui, sudaro prielaidas kilti žalai ateityje, ir pripažino, jog darbdavys gali netekti pasitikėjimo komercinę paslaptį sudarančią konfidencialią informaciją atskleidusiu darbuotoju. Toks pasitikėjimo praradimas, esant nustatytam darbo pareigų pažeidimui, jo mastui, darbuotojo kaltei, kitoms reikšmingoms aplinkybėms, gali sudaryti pagrindą darbo pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu.

Galiausiai, aptariamoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį. Nors šioje nutartyje konstatuota, kad darbdavys įrodė, jog darbuotojas atkleidė konfidencialią, ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, tačiau byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad tai darydamas darbuotojas veikė ne darbdavės, bet savo interesais, turėjo tikslą perduoti duomenis (atkleisti konfidencialią informaciją) ir dėl to gauti naudos arba kad dėl šių savo veiksmų gavo asmeninės naudos, taip pat kad tokiais veiksmais darbdaviui buvo padaryta žalos (išskyrus tai, kad neteko pasitikėjimo šiuo darbuotoju), bei įvertinus, kad darbuotojas dirbo gerai, nors prieš atleidimą tarp darbdavio vadovės ir darbuotojo buvo kilęs konfliktas, teismas pripažino, kad atleidimas iš darbo buvo neadekvati sankcija darbuotojui ir atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.

Dr. Ieva Povilaitienė yra advokatų kontoros TGS Baltic advokatė, asocijuota partnerė, VU TF Privatinės teisės katedros lektorė

Raktažodžiai
Close
Close