ESTT: autorių teisės gali būti pažeidžiamos ir laikant prekes sandėlyje
I. Syed Stokholme valdė mažmeninės prekybos parduotuvę, kurioje prekiavo, be kita ko, drabužiais ir aksesuarais su roko muzikos atvaizdais. Be parduotuvėje parduodamų prekių, I. Syed tokių prekių laikė su parduotuve sujungtame sandėlyje ir kitame sandėlyje, esančiame Stokholmo priemiestyje. Buvo nustatyta, kad prekiaujant kai kuriomis iš šių prekių buvo pažeistos teisės į prekių ženklus ir autorių teisės ir I. Syed buvo iškelta baudžiamoji byla. Švedijos teismams kilo klausimas, jeigu parduotuvėje neteisėtai prekiaujama prekėmis su saugomais atvaizdais, ar autoriaus išimtinė platinimo teisė pagal Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalį gali būti pažeista taip pat dėl to, kad prekėmis prekiaujantis asmuo sandėliuose laiko prekes su tapačiais atvaizdais.
ES Teisingumo Teismas (ESTT) gruodžio 19 priemė prejudicinį sprendimą ir išaiškino, kad 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: dėl to, kad prekybininkas sandėlyje laiko prekes su sandėliavimo valstybėje narėje galiojančios autorių teisės saugomais atvaizdais, gali būti pažeidžiama išimtinė šios teisės turėtojo platinimo teisė, jei prekybininkas, negavęs autorių teisių turėtojo leidimo, parduotuvėje siūlo pirkti prekes, tapačias toms, kurias jis laiko sandėlyje, su sąlyga, kad sandėliuotos prekės faktiškai skirtos parduoti valstybės narės, kurioje šie atvaizdai saugomi, teritorijoje. Atstumas tarp sandėlio ir prekybos vietos savaime negali būti lemiamas veiksnys nustatant, ar sandėliuotos prekės yra skirtos parduoti tos valstybės narės teritorijoje.
Teismas pasakė, kad nustatant atitinkamų prekių paskirtį, reikia atsižvelgti į visas faktines aplinkybes, kurios gali padėti įrodyti, kad šios prekės yra laikomos sandėlyje turint tikslą jas parduoti valstybėje narėje, kurios teritorijoje ant jų esantys atvaizdai yra saugomi autorių teisės, be šios teisės turėtojo leidimo. Nors, vertinant šias aplinkybes, atstumas tarp sandėlio ir prekybos vietos gali būti netiesioginis įrodymas, kad atitinkamos prekės yra skirtos parduoti šioje prekybos vietoje, vien šis netiesioginis įrodymas negali būti lemiamas. Tačiau į jį galima atsižvelgti išsamiai analizuojant visas potencialiai svarbias aplinkybes, kaip antai nuolatinį prekių tiekimą iš atitinkamo sandėlio į parduotuvę, apskaitą, pardavimų ir užsakymų mastą, palyginti su sandėlyje laikomų prekių kiekiu, arba galiojančias pirkimo–pardavimo sutartis.
