Komentarai

M. Kiškis. Oportunistinio teisinio reguliavimo pavojai: kodėl blockchain entuziastai pjauna šaką ant kurios sėdi

Blockchain konferencijose ir kitose blockchain entuziastų diskusijose per pastaruosius du metus turėjau progą išgirsti ne vieną kalbą apie „pažangų“ blockchain ir kripto žetonų (angl. tokens) teisinį reguliavimą Lietuvoje ir kitur. Susidomėjimą šiomis diskusijomis greitai pakeitė nusivylimas. Labiausiai nuvylė suprimityvintas teisės supratimas, kuris vyrauja blockchain entuziastų tarpe, jau nekalbant apie teisės mokslo tyrinėjančio naujų technologijų teisinį reguliavimą ignoravimą. Diskusijose neteko sutikti nei vieno teisės mokslininko. Mokslininkų nereikia konsultantams ir lobistams, ar visažiniam technologijų guru. Jie žino geriau.

Informacinių technologijų entuziastai teisę dažniausiai aiškina kaip formalią taisyklių sistemą, kurią nesunku pakeisti algoritmų ir programų kodo rinkiniu. Tokiame požiūryje nėra vietos teisingumui ir kitiems fundamentiniams principams. Teisė yra daug daugiau nei formalus taisyklių rinkinys, kad ir koks sudėtingas būtų pastarasis. Vadinkite mane idealistu, tačiau mano manymu teisė yra subtilus ir komplikuotas tęstinis balansavimo veiksmas tarp teisingumo ir teisėtumo, laisvos valios, laisvės, lygybės, asmens teisių, sąžiningumo, pliuralizmo, bendrų gėrybių išsaugojimo ir kitų vertybių (principų). Teisė pagrįsta ne tik formaliomis taisyklėmis, bet ir papročiais, vyraujančiomis kultūrinėmis ir moralinėmis normomis, laikmečio dvasia, teisininkų, interpretuojančių formalius teisės aktus ir priimančių sprendimus teisingumo jausmu, teisine kultūra ir teisine sąmone.

Didžiausia formalios (pozytyviosios) teisės problema yra ta, kad ją kuria politikai, ar vis labiau – įtakingiausi (turtingiausi) suinteresuotieji subjektai ir jų lobistai, ir vis rečiau – teisininkai. Dar rečiau teisėkūros procese klausoma teisės mokslininkų.  Priminsiu, kad svarbiausi įstatymai, šimtmečius neprarandantys aktualumo, yra sukurti būtent teisės mokslininkų!

Nors vis dar laikoma teisės paribiais ar geriausiu atveju nauja teisine disciplina, technologijų reguliavimas yra įdomi ir produktyvi teisės mokslo šaka. Per praeitą šimtmetį ji pateikė daug naudingų įžvalgų ir naujų teisės principų. Daugeliu atvejų pagrindiniai teisės principai yra agnostiški technologijai ir universalūs, todėl naujas technologijas ir sritis galima reguliuoti vien remiantis bendraisiais principais. Kitais atvejais reikia metodiškai keisti paradigmą – reikalingi principų ir vertybių balanso pokyčiai, arba visiškai nauji principai, pasiūlyti teisės paribio teisininkų. Būtent tokiu būdu buvo puikiai sureguliuoti geležinkeliai, automobiliai, radijas, televizija, kompiuteriai, programinė įranga, elektroninė erdvė, biotechnologijos ir t.t.

Žinoma, gausu ir blogų naujų technologijų teisinio reguliavimo pavyzdžių. Blogus pavyzdžius vienija tai, kad daugiausia dėmesio buvo skirta siaurų problemų sprendimui, o vertybės ir principai buvo ignoruojami. Daugeliu atvejų vyravo oportunistinių tikslų siekis ir netikros teisinės problemos. Geras pavyzdys – duomenų bazių teisinės apsaugos reguliavimas ES, kurio kulminacija – Direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos. Šiuo reguliavimu siekta „duomenų bazių verslo proveržio“ Europoje ir visiškai ignoruota teisės mokslininkų kritika. Praėjus beveik dvidešimt metų pačioje ES yra suvokta, kad vietoje proveržio „šis reguliavimas sutrukdė duomenimis grįstą verslą Europoje“.

Diskusijose dėl blockchain ir kripto technologijų teisinio reguliavimo trūksta būtent diskusijų apie teisę. Vyrauja naujai „iškepti“ blockchain teisinio reguliavimo “ekspertai” nežinantys praeities klaidų. Vyrauja oportunizmas ir lobizmas, norima reguliuotojų rankomis įteisinti abejotinus instrumentus, žadami stebuklingi „išmanūs“ sprendimai išspręsiantys beveik visas teisines problemas mainais į reguliavimo „smėlio dėžes“. Už šių gražių žodžių slypi teisinis oportunizmas. Tyrimuose yra ne kartą parodyti tokio pavojai, kai reguliuotojai kurie turėtų veikti visuomenės interesų labui, pradeda teikti pirmenybę komerciniams ar specialiems interesams. Be to, kyla paprastas klausimas – kodėl kripto startuolis turėtų būti atleistas bent nuo dalies teisinių pareigų, o pvz. maisto pramonės startuolis ne?

Reguliavimo sprendimai, skirti siauromis problemomis (pvz., „pravairuoti“ kripto investicijas per ribojančias vertybinių popierių platinimo taisykles), ilgainiui neturės jokios reikšmės, tačiau visą blockchain erdvę įspraudžia į ribojančio teisinio reguliavimo pančius. Dar niekas iki galo nesuvokia, kokios gali būti kripto žetonų rūšys, funkcijos ir pritaikymai, tačiau entuziastingai norima juos įsprausti į viešosios teisės – vertybinių popierių reguliavimą ir priežiūrą! Trumpojo laikotarpio pasekmės – primityvūs ir destruktyvūs kripto žetonų apibrėžimai ir taisyklės, kurios riboja tolimesnę inovaciją. Tas pats laukia išmanių sandorių (angl. smart contracts) ar autonominių skaitmeninių organizacijų (angl. decentralized autonomous organizations), nes yra „entuziastų“ norinčių juos sureglamentuoti vardan “teisinio aiškumo”, t.y., tam kad pavyzdžiui apeiti galiojančius vartotojų teisių ar konkurencijos įstatymus.

Toks oportunistinis reguliavimas, daugeliu atvejų grindžiamas tik savanaudiškais interesais, yra ekosistemos destrukcija. Jis užkerta kelią ekosistemos tvarumui ir inovacijoms. Įrodymų toli ieškoti nereikia. Minėtas ES duomenų bazių reguliavimo eksperimentas sutrukdė duomenų bazių inovacijas Europoje, todėl blockchain technologija – savo esme revoliucinė duomenų bazių technologija – surado namus kitoje pusėje Atlanto. Įdomus sutapimas – Blockchain pirmaeivis Nick Szabo paskelbė savo idėjas apie išmaniuosius sandorius tuo pat metu kai ES priėmė Direktyvą 96/9/EB.

Naujieji „ekspertai“ nežino ar nesuvokia net gerųjų “teisinio reguliavimo” sėkmės pavyzdžių technologijų ekosistemose. Linux ir atviro kodo ekosistemos išsiplėtė ir gyvuoja būtent todėl, kad nepasinaudojo oportunistinio teisinio reguliavimo „privalumais“. Beje, per du dešimtmečius esu girdėjęs daugybę pasiūlymų „sureguliuoti“ atviro kodo iniciatyvas!

Richardas Stallmanas yra genijus ne todėl, kad sugalvojo atvirąjį kodą, o todėl kad neieškojo politikų ir lobistų pagalbos, norėdamas sukurti atvirojo kodo teisines taisykles. Jis savarankiškai sukūrė vertybėmis pagrįstas teisines taisykles (GPL licenciją), atitinkančias esamus teisinius principus. Tačiau svarbiausia, kad jis neapribojo visos ekosistemos su savo teisinių taisyklių versija. Jis sąmoningai įgalino kitokias teisines taisykles (naujas ir kitokias licencijas). Teisinis reguliavimas viešosios teisės kontekste tą ženkliai riboja.

Savireguliacija – gebėjimas sau sukurti ar pritaikyti vertybėmis grįstas teisines taisykles – yra ekosistemos tvarumo ir brandos požymis. Savireguliacijai blockchain srityje būtina tiesiogiai ir proaktyviai spręsti sunkius klausimus, tokius kaip KYC (pažink savo klientą), AML (pinigų plovimo prevencija), rizikos prisiėmimas ir pasidalijimas, sukčiavimas, klaidinanti reklama ir pan., o ne bandyti išvengti esamo teisinio reguliavimo. Tai yra galimybė pačiai blockchain ekosistemai. Tvari savireguliacija turi netoleruoti oportunistų ir nusikaltėlių bei užtikrinti taisyklių laikymąsi. Atviro kodo ekosistemos tvarumas, pirmiausia pagrįstas licencijų taisyklių laikymosi užtikrinimu – pažeidėjų marginalizavimu ir išmetimu iš atviro kodo ekosistemos. Jeigu ekosistema pati nesugeba išskirti ir marginalizuoti piktnaudžiavimo, tuomet kodėl ji turėtų būti atleidžiama nuo viešųjų teisinių pareigų?

Kritiškai svarbu, kad naujos taisyklės ir savireguliacija būtų grindžiama vertybėmis ir principais, paliekant erdvę įvairiems požiūriams ir tolesnėms inovacijoms. Tokia savireguliacija nėra draudžiama nei vienoje Vakarų teisinėje sistemoje. Priešingai, ji yra skatinama, nes būtent savireguliacija yra tikroji laisvos valios, asmens teisių ir laisvių, ar sutarties laisvės forma.

Klausimas ar blockchain ekosistemoje yra pakankamai atsakingumo, kad atsispirti trumpalaikio oportunizmo pagundoms? Mokymasis iš praeities klaidų ir patirties yra vienintelis teisingas kelias.

Straipsnis parengtas pagal mano publikaciją šia tema anglų kalba portale The Next Web.

Mindaugas Kiškis yra advokatas, Mykolo Romerio universiteto profesorius 

Raktažodžiai
Close
Close