Teismai

LAT: Perkant turtą iš varžytynių, būtina įsitikinti, koks yra tikrasis varžytynių objektas

Ieškovė varžytynėse nupirko žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, kurie priklausė atsakovams (vienam jų – 2/3 dalys, kitam – 1/3 dalis). Ieškovė sumokėjo visą sumą už nupirktą turtą ir pasirašė turto pardavimo iš varžytynių aktą. Varžytynių skelbimas ir pridėtos nuotraukos leido jai aiškiai suvokti ir turėti pagrįstų lūkesčių, kad ji perka žemės sklypą su jame pastatytu visiškai įrengtu gyvenamuoju namu. Atsakovai iš karto neišsikėlė iš namo, grasino, jog išsikels tik rudenį ir iki tol sieks maksimaliai išardyti namo vidų bei išorę, todėl ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį dėl daiktinių teisių gynimo ir atsakovų iškeldinimo.

Teismas, priėmęs sprendimą už akių, iškeldino atsakovus iš gyvenamojo namo, uždraudė jiems ardyti ar kitaip gadinti gyvenamojo namo išorės ir vidaus apdailą bei name esančią inžinerinę įrangą, užfiksuotus varžytynių nuotraukose ir nekilnojamojo turto ekspertizės akte; įpareigojo juos suteikti galimybę ieškovės pasirinktam antstoliui patekti į namą jo apžiūrai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui surašyti. Antstolė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo trūkumus, nustatytus apžiūros metu. Pagal sąmatas ir apskaičiavimus atsakovai, išmontuodami santechnikos įrangą, padarė ieškovei 5429,25 Eur žalos, įskaitant santechnikos įrangos montavimo darbų kainą. Ieškovės teigimu, atsakovai iš gyvenamojo namo išmontavo ir išsivežė baldus, buitinę techniką, kitus kilnojamuosius daiktus, kurių vertė – 8730 Eur. Šį skaičiavimą ji atliko savarankiškai, įvertinusi daiktų nusidėvėjimą.

Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei žalos atlyginimą, apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas kasaciniu skundu prašė ieškovės ieškinį atmesti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad teismai, spręsdami reikalavimą dėl žalos pagrįstumo, turėjo nustatyti, ar atsakovas atliko konkrečius veiksmus, pasireiškusius gyvenamajame name esančios buitinės technikos, santechnikos ir kilnojamųjų daiktų išmontavimu ir išgabenimu, ar prie tokių veiksmų prisidėjo. Tik nustačius, kad atsakovas atliko tokius veiksmus, gali būti sprendžiamas jo civilinės atsakomybės klausimas, įskaitant tai, ar žala buvo padaryta bendrais abiejų atsakovų veiksmais, ar vieno iš jų, ar dalis žalos padaryta vieno atsakovo veiksmais, dalis – kito, ir klausimas, ar nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikoma dalinė ar solidarioji atsakomybė.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad teismai netyrė atsakovo nurodytų aplinkybių ir apsiribojo tuo, kad iki varžytynių jis buvo namo bendraturtis. Teismai taip pat nenustatė vienos iš atsakovo deliktinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų – jo neteisėtų veiksmų, ir šie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtus procesinius sprendimus.

Kasacinis teismas pripažino, kad teismai, spręsdami priteisiamos žalos dydžio klausimą ir į žalą įskaitydami ginčo name buvusių baldų, buitinės technikos ir kitų kilnojamųjų daiktų bei jų montavimo darbų kainą, tinkamai neišaiškino, kas buvo turto pardavimo iš varžytynių objektas – tik visiškai įrengtas gyvenamasis namas ar ir jame buvę kilnojamieji daiktai; taip pat nesiaiškino aplinkybių, ar jame buvę kilnojamieji daiktai, kurių kaina buvo įskaičiuota į priteisiamos žalos atlyginimą, nepriskiriami turto, iš kurio negali būti išieškoma, kategorijai. Nenustačius šių aplinkybių, nebuvo tinkamai nustatytas ieškovės patirtos žalos dydis.

Visų nurodytų aplinkybių nustatymas nepriskiriamas kasacinio teismo kompetencijai, nes tai nėra susiję su teisės taikymu – kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šias aplinkybes gali nustatyti apeliacinės instancijos teismas, todėl skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla buvo perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button