Teismai

LAT: aplinkybė, kad dalis nekilnojamojo daikto neįregistruota registre, nereiškia, kad ta dalis negali būti pripažįstama bendru turtu

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija gruodžio 12 dieną priėmė nutartį dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino šalių pateiktus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantus bei sprendė, kad faktinę padėtį, be kita ko, dėl palėpių egzistavimo, atitinkantis ir racionalesnis yra ieškovo pateiktas atidalijimo variantas, todėl tenkino ieškinį, o priešieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodamas, virš pagrindinio pastato esančios palėpės dalis yra neįregistruota, neatitinka vieno iš pagrindinių nekilnojamajam daiktui keliamų reikalavimų – teisinės registracijos, todėl negali būti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės objektas, į dalytiną viso pastato plotą įtraukti visą palėpės naudingąjį plotą nėra pagrindo.

LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad aplinkybė, kad prašomos atidalyti palėpės dalis yra neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, kai pastatai, virš kurių egzistuoja neįregistruotos palėpės, yra įregistruoti, nereiškia, kad ši neįregistruota dalis negali būti pripažinta bendru turtu daiktinės teisės prasme. Pastato neįrengtos palėpės patalpos pagal savo teisinę prigimtį yra laikomos bendro naudojimo patalpomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančių patalpų savininkams. Vien tai, jog prašomas atidalyti nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad palėpė, taip pat ir neįregistruota jos dalis, šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šalių nuosavybės teisės į jas atsiradimo pagrindu buvę sandoriai byloje nėra ginčijami.  Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Taigi ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.

Raktažodžiai
Close
Close