Komentarai

K. Keršytė. Naujausios teismų praktikos atsakymai: atitiktį techniniams reikalavimams patvirtinantys dokumentai, alternatyvių sankcijų taikymo sąlygos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė naują nutartį, kurioje detaliai pasisakė dėl dviejų viešųjų pirkimų teisės klausimų: dėl to, kokie dokumentai yra pakankami pagrįsti siūlomo objekto atitikimą Techninės specifikacijos reikalavimams, bei dėl to, kuriam subjektui yra skiriama alternatyvi sankcija.

Techninių parametrų atitikties įrodymų tinkamumas

Ginčas buvo kilęs dėl to, jog perkančioji organizacija konkurso sąlygose buvo įtvirtinusi reikalavimą, jog tiekėjai kartu su pasiūlymu turi pateikti techninę dokumentaciją, patvirtinančią prekių atitikimą konkurso sąlygų reikalavimams (techniniams reikalavimams). Konkurso laimėtojas kartu su pasiūlymu pateikė direktoriaus patvirtintą palyginamąją lentelę, kurioje nurodė prekių techninius duomenis, prie kai kurių parametrų nenurodyta konkreti atitikties išraiška, o tiesiog pažymėta „atitinka“.

LAT patvirtino, jog tokios lentelės pateikimas yra ne dokumento formos, o turinio trūkumas, nes iš konkurso laimėtojo pateiktos palyginamosios lentelės negalima nustatyti, kokio gamintojo ir kokie prekių modeliai siūlomi perkančiajai organizacijai. Bendro pobūdžio duomenys, iš kurių negalima spręsti nei apie prekės gamintoją, nei modelį ar kitą įprastinę techninę informaciją, nėra pakankami, kad būtų galima nustatyti pasiūlymo atitiktį konkurso sąlygoms, kuriose nurodoma pateikti techninę dokumentaciją.

Kasacinis teismas toliau laikosi savo nuosekliai plėtojamos praktikos dėl tinkamų atitikties techniniams reikalavimams įrodančių dokumentų.

LAT sutiko, jog tais atvejais, kai Perkančioji organizacija nereikalauja pateikti atskirų dokumentų, tuomet negali būti tiekėjo pasiūlymas atmestas dėl šių dokumentų nepateikimo, tačiau ginčo atveju toks reikalavimas buvo keliamas.

Kasacinis teismas pažymėjo nuosekliai plėtojamą teismų praktiką: „kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti; galimybė pasiūlymą pateikti laisva forma nekeičia tiekėjų pareigos pasiūlymuose pateikti konkrečius duomenis“. Taigi, buvo patvirtinta iki šiol suformuota teismų praktika, jog tais atvejais, kai reikalaujama pateikti techninius dokumentus, nėra pakankamas tik deklaratyvus, abstraktus patvirtinimas apie prekių atitikimą konkurso sąlygų reikalavimams.

Nutartyje taip pat buvo pakartota nuosekli praktika, jog tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai:

  • kuriuose turi būti perkančiosios organizacijos reikalaujami duomenys apie siūlomų įrenginių ir medžiagų technines savybes;
  • dokumentų turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis (viešai prieinama informacija), t.y. bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina;
  • dokumentas parengtas gamintojo.

Kitaip sakant, kasacinis teismas dar kartą pažymėjo, jog nėra priimtinos tik pačių tiekėjų (subjektų, suinteresuotų konkurso baigtimi) parengtos savideklaracijos, o turi būti teikiami gamintojų dokumentai ar kiti objektyvūs dokumentai. Nors išimtis daroma tais atvejais, kai tiekėjas kartu yra ir prekių gamintojas, kasacinis teismas nustatė, jog ginčo atveju konkurso laimėtojas nebuvo prekių gamintojas.

Kasacinis teismas taip pat atmetė argumentus, jog konkurso laimėtojas, pateikdamas palyginamąją lentelę, prisiėmė riziką ir atsakomybę perkančiajai organizacijai pateikti tinkamos kokybės prekes, kadangi tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Kitaip sakant, nėra vertinama, jog konkurso laimėtojas tinkamai vykdo sutartį, o turi būti vertinama situacija buvusi pasiūlymų vertinimo metu.

Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino iki šiol suformuotą nuoseklią praktiką dėl tinkamų dokumentų, pagrindžiančių pirkimo objekto atitiktį konkurso sąlygų reikalavimams.

Alternatyvios sankcijos viešuosiuose pirkimuose. Kam skiriama bauda?

Viešųjų pirkimų įstatymo 106 str., Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 112 str., Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 61 str. yra įtvirtinta galimybė perkančiosioms organizacijoms/ perkantiesiems subjektams taikyti alternatyvias sankcijas, įskaitant iki 10 proc. pirkimo sutarties vertės baudą.

LAT minimoje nutartyje pasisakė dėl alternatyvios sankcijos taikymo subjekto. Ginčo atveju viešąjį pirkimą vykdė įgaliotinė perkančioji organizacija, o sutartį sudarė įgaliotoja perkančioji organizacija, todėl buvo sprendžiamas klausimas, kuriam subjektui taikytina bauda.

Kasacinis teismas konstatavo, kad bauda yra neteisėtos sutarties, kurios šalis yra ne įgaliotinė, o įgaliotoja perkančioji organizacija, pripažinimo negaliojančia alternatyva, todėl įgaliotoja perkančioji organizacija yra tinkamas šios ekonominės sankcijos subjektas. Teismas taip pat pažymėjo, jog alternatyvių sankcijų tikslas – daugiau ne nubausti perkančiąją organizaciją, nors jos elgesys – vienas iš vertinamų aplinkybių (pagrindų), o užtikrinti viešojo intereso apsaugą.

Kita vertus, atsižvelgiant į įgaliojimo teisinius santykius bei įgaliotinei organizacijai perduotas užduotis ir funkcijas, nėra paneigiama teisė įgaliotojai organizacijai reikšti regresinį reikalavimą įgaliotinei organizacijai dėl priteistos sumos atlyginimo.

LAT taip pat detaliai pažymėjo alternatyvios sankcijos taikymo sąlygas: baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus, antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone; tačiau, perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą neatsižvelgtina į tai, kad perkančioji organizacija, priimdama neteisėtus sprendimus, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo, tačiau šiam tikslui pasiekti neužtikrino visiško tiekėjų konkurencinio lygiateisiškumo.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo alternatyvių sankcijų taikymo sąlygas ir taisykles dėl subjektų, kuriems taikomos alternatyvios sankcijos bei dėl sankcijų.

Karolina Keršytė yra advokatų kontoros „Cobalt” vyresnioji teisininkė 

 

Back to top button