Institucijos

ES stengiasi stiprinti kovą su dezinformacija

Siekdama apsaugoti savo demokratines sistemas ir viešąsias diskusijas, taip pat atsižvelgdama į 2019 m. Europos Parlamento rinkimus bei valstybėse narėse 2020 m. vyksiančius nacionalinius ir vietos rinkimus, šiandien ES pristatė veiksmų planą, kuriuo stiprinama kova su dezinformacija Europoje ir už jos ribų.

Atsižvelgdamos į iki šiol padarytą pažangą ir į 2018 m. birželio mėn. Europos vadovų raginimą apsaugoti Sąjungos demokratines sistemas, Europos Komisija ir vyriausioji įgaliotinė nustatė konkrečias kovos su dezinformacija priemones. Be kita ko, numatyta sukurti Skubaus perspėjimo sistemą ir atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas interneto platformų pasirašytas praktikos kodeksas. Veiksmų plane taip pat numatyta padidinti šiai sričiai skiriamus išteklius.

Veiksmų plane, parengtame glaudžiai bendradarbiaujant su už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos nare Věra Jourová, už saugumo sąjungą atsakingu Komisijos nariu Julianu Kingu ir už skaitmeninę ekonomiką ir skaitmeninės visuomenės reikalus atsakinga Komisijos nare Mariya Gabriel, daugiausia dėmesio skiriama keturioms toliau nurodytoms sritims, kuriomis siekiama veiksmingai stiprinti ES pajėgumus ir valstybių narių bei ES tarpusavio bendradarbiavimą.

  • Geresnis aptikimas. Bus sustiprintos Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) strateginės komunikacijos darbo grupės ir hibridinių grėsmių analizės ir informavimo centras, taip pat ES delegacijos kaimyninėse šalyse – jiems bus skirta nemažai papildomų specializuotų darbuotojų ir duomenų analizės priemonių. EIVT strateginės komunikacijos biudžetas, skirtas kovai su dezinformacija ir informuotumo apie jos neigiamą poveikį didinimui, turėtų padidėti daugiau nei du kartus: nuo 1,9 mln. EUR 2018 m. iki 5 mln. EUR 2019 m. ES valstybės narės turėtų papildyti šias priemones sustiprindamos savo pačių kovos su dezinformacija priemones.
  • Koordinuotas atsakas. Bus sukurta ES institucijų ir valstybių narių Skubaus perspėjimo sistema, padėsianti dalytis duomenimis ir vertinti dezinformacijos kampanijas, taip pat perspėti apie dezinformacijos grėsmes realiu laiku. ES institucijos ir valstybės narės taip pat sutelks dėmesį į aktyvų ir objektyvų informavimą apie Sąjungos vertybes ir politiką.
  • Interneto platformos ir sektorius. Praktikos kodeksą pasirašę subjektai turėtų greitai ir veiksmingai įgyvendinti pagal jį prisiimtus įsipareigojimus ir telkti dėmesį į veiksmus, kurių reikia nedelsiant imtis, atsižvelgiant į 2019 m. Europos Parlamento rinkimus. Be kita ko, visų pirma reikia užtikrinti politinės reklamos skaidrumą, dėti daugiau pastangų siekiant uždaryti aktyvias netikras paskyras, ženklinti ne žmonių atliekamus veiksmus (pranešimus, kuriuos automatiškai skleidžia vadinamieji botai), bendradarbiauti su faktų tikrintojais ir mokslininkais, siekiant nustatyti dezinformacijos kampanijas, ir užtikrinti, kad patikrintas turinys būtų matomesnis ir plistų plačiau. Komisija, padedama Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės, užtikrins, kad įsipareigojimų vykdymas būtų nuolat atidžiai stebimas.
  • Piliečių informuotumo didinimas ir didesnių galių suteikimas jiems. Be tikslinių informuotumo didinimo kampanijų, ES institucijos ir valstybės narės, vykdydamos specialias programas, padės piliečiams stiprinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Bus remiamos nacionalinės tarpdisciplininės nepriklausomų faktų tikrintojų ir tyrėjų grupės, padėsiančios aptikti ir atskleisti dezinformacijos kampanijas socialiniuose tinkluose.

Galiausiai šiandien Komisija taip pat praneė apie kovos su internetine dezinformacija pažangą, padarytą nuo 2018 m. balandžio mėn., kai ji pristatė susijusį komunikatą.

 

Europos Komisijos informacija

Back to top button