Teismai

LAT apie valstybę kaip specifinę paveldėjimo teisinių santykių dalyvę

Lapkričio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl klausimo, ar antstolis, paskirstydamas išieškotą sumą, gautą pardavus valstybės paveldėtą hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, turi įtraukti į ją centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo išlaidas, kurias šis patyrė, vykdydamas su valstybės paveldėto turto perėmimu ir apskaitymu susijusias pareigas.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Ši nuostata reiškia ne tai, kad valstybė privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas.

Vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Pažymėtina, jog teisės teorijoje ir praktikoje ši įpėdinio atsakomybės ribojimo sistema (vertinant kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus) žinoma kaip pro viribus hereditatis – kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės.

Nagrinėjamoje byloje valstybė, įgijusi nuosavybės teises į palikėjo turtą, dėl universalaus teisių perėjimo tapo skolininke vykdymo procese ir perėmė pareigą atsiskaityti su palikėjo kreditoriais. Teisėjų kolegija,  atsižvelgdama į valstybės paveldėjimo pagal įstatymą specifiką, kuri pasireiškia tuo, jog valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, negali atsisakyti priimti palikimo, taip pat į tai, jog paveldėjimas pagal įstatymą valstybei sukelia papildomų prievolių atsiradimą, kurios susijusios su palikėjo kreditorių reikalavimų patenkinimu ir valstybės paveldėto turto administravimu, nurodė, kad CK 5.62 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės atsakomybės už palikėjo skolas ribojimo taisyklė taikytina visų jos prievolių, atsiradusių priėmus palikimą, atžvilgiu.

Ši išvada darytina, atsižvelgiant į tai, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengi palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė. Todėl valstybė, būdama įpareigota pagal įstatymą priimti palikimą ir atlikti paveldėto turto administravimo veiksmus, kurie yra tiesioginė palikimo priėmimo pasekmė, negali būti atsakinga už prievolių, viršijančių valstybei perėjusio paveldėto turto tikrąją vertę, įvykdymą. Priešingas CK 5.62 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos aiškinimas neatitiktų valstybės paveldėjimu siekiamų tikslų ir nulemtų neproporcingos prievolių vykdymo naštos valstybei perkėlimą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, jog antstolis, spręsdamas iš valstybės paveldėto turto, kuriam nustatyta hipoteka, pardavimo išieškotų lėšų paskirstymo klausimą, turėjo dar prieš išieškotų lėšų (kurios skirtos vykdymo ir su juo susijusių išlaidų bei visų reikalavimų pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimui) paskirstymą patenkinti valstybės įmonės Turto banko prašymą atlyginti turėtas su valstybės paveldėto turto priėmimu susijusias išlaidas.

Raktažodžiai
Close
Close