Keturi profesinio gyvenimo 2025 m. scenarijai, nulemti skaitmenizacijos

Naujoje ataskaitoje Europos sveikatos ir saugos darbe agentūra (EU-OSHA) skelbia svarbaus 2 metų trukmės projekto, kuriuo siekiama numatyti skaitmeninimo poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai (DSS) Europos Sąjungoje, išvadas. Iš galutinių šio ateities įžvalgų projekto rezultatų matyti IRT grindžiamų technologijų pokyčiai, šių technologijų galimas poveikis darbo pobūdžiui ir organizavimui, taip pat jų keliami DSS iššūkiai ir teikiamos galimybės.

Skaitmeninimas ir naujų technologijų atsiradimas turi įtakos darbų ir užduočių pobūdžiui, sektoriams ir pramonės įmonėms, kuriose dirbs žmonės, ir net tam, kaip jie supras patį darbą. Iš tendencijų matyti, kad iki 2025 m. IRT grindžiamos technologijos pakeis įrangą, priemones ir sistemas, kurios naudojamos organizuojant, valdant ir tiekiant produktus ir (arba) teikiant paslaugas ir žinias. Ataskaitoje – ateities įžvalgos dėl naujos ir kylančios rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai, susijusios su skaitmeninimu iki 2025 m., – nagrinėjamas galimas skaitmeninimo poveikis: pažangieji paramos robotai, dirbtinis intelektas, daiktų internetas, autonominės transporto priemonės, bionika, virtuali bei papildyta realybė, nešiojamosios technologijos, didieji duomenys, 3D ir 4D spausdinimas ir internetinės platformos.

Šiuo tikslu parengti keturi profesinio gyvenimo 2025 m. scenarijai, kuriuose atsižvelgiama į visuomenines, technologines, ekonomines, aplinkosaugos ir politines aplinkybes. Šiuose scenarijuose nagrinėjami galimi vyriausybių ir visuomenės požiūrio į skaitmeninius pokyčius skirtumai. Juose taip pat nagrinėjamas ekonomikos augimo lygis ir naujųjų technologijų taikymas artimiausiais metais. Įvairios galimos pasekmės, kurias DSS gali sukelti skaitmeninių technologijų pokyčiai, yra tiriamos siekiant paskatinti informacija grindžiamas diskusijas, susijusias su tuo, kaip patikimas planavimas ir politiniai sprendimai ateityje galėtų padėti formuoti DSS skaitmeniniame pasaulyje. Scenarijuose (raida, transformacija, išnaudojimas ir fragmentacija) integruojama profesionali informacija, surinkta atliekant literatūros peržiūrą, rengiant pokalbius telefonu, internetines apklausas ir praktinius seminarus.

Pavyzdžiui, „raidos“ scenarijuje daroma prielaida, kad ekonomikos augimo ir naujųjų technologijų taikymo tempai nebus dideli ir kad vyriausybė daug dėmesio skirs darbuotojų teisėms, socialinei gerovei, sveikatai ir švietimui. Pagal šį scenarijų DSS rizika ir jos prevencija gali būti geriau žinoma, palyginti su kitais scenarijais, nes naujosios technologijos nėra greitai pritaikomos. Tačiau kai kurios iš šių technologijų negali būti tinkamai palaikomos dėl ribotų įmonių finansų.

DSS kylantys uždaviniai ir atsirandančios galimybės kiekviename scenarijuje nagrinėjamos atskirai, tačiau taip pat nustatomi visiems keturiems scenarijams bendri klausimai. Numatomos tam tikros teigiamos pasekmės; pavyzdžiui, dėl robotikos ir automatizavimo mažėja tikimybė, kad darbuotojams teks dirbti įprastai pavojingoje aplinkoje.

Tačiau tikėtina, kad svarbesnę reikšmę įgaus psichosocialiniai ir organizaciniai veiksniai, nes skaitmeninis darbas skatina tokius pokyčius kaip didesnė darbuotojų stebėsena, prielaida dėl darbuotojų prieinamumo visą parą, dažnesnis darbo keitimas ir darbo bei darbuotojų valdymas naudojant algoritmus. Dėl visų šių priežasčių gali padidėti darbuotojų patiriamo streso lygiai. Taip pat nustatyta, kad padidės ergonominė rizika, kurią sukels žmonių ir įrenginių sąsajos ir padažnėjęs darbas internete, mobilusis darbas ir padidėjęs pavojus kibernetiniam saugumui; tą patį galima pasakyti apie didesnio skaitmeninimo pasekmes darbo vietoje.

Skaitmeninės technologijos taip pat padeda įtvirtinti naujas užimtumo statuso formas, nes vis daugiau darbuotojų (teisingai arba klaidingai) laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurie gali nepatekti į DSS reglamentavimo sritį, todėl kyla problemų, susijusių su dabartiniais DSS valdymo ir reguliavimo mechanizmais.

Siekiant spręsti numatytus uždavinius, siūlomos tam tikros galimos DSS strategijos, pavyzdžiui, išplėstiniai darbo vietoje kylančios rizikos vertinimai pasinaudojant precedento neturinčiomis galimybėmis, kurias suteikia skaitmeninės technologijos (nešiojamosios technologijos ir didieji duomenys) kartu atsižvelgiant į naujas jų sukeliamas problemas. Be to, siūlomas aktyvus į darbuotoją orientuotas požiūris planuojant ir įgyvendinant skaitmeninimo strategijas ir sistemą, kuria siekiama paaiškinti DSS pareigas ir atsakomybę, susijusią su naujomis sistemomis ir naujais darbo būdais.

Šiuo tyrimu siekiama informuoti ES politikos formuotojus, vyriausybes, profesines sąjungas ir darbdavius apie tai, kokią įtaką skaitmeninimas ilgainiui galėtų daryti darbuotojų saugai ir sveikatai Europos Sąjungoje, ir padėti parengti tinkamus DSS tyrimus, politiką ir strategijas. Tyrime pasisakoma už visapusišką prevencinį požiūrį į DSS siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą naujų iššūkių darbuotojams, įmonėms, ekonomikai ir visuomenei poveikį.

Vienas esminių Europos Komisijos prioritetų yra bendra ir vieninga Europos skaitmeninė rinka, kurioje naikinamos reguliavimo kliūtys tarp šalių, gerinama skaitmeninė infrastruktūra ir skaitmeniniai įgūdžiai. Šis projektas buvo atliktas atsižvelgiant į 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą. Jį atliko EU-OSHA, reaguodama į raginimą „numatyti galimą neigiamą naujų technologijų poveikį ir darbo organizavimo pokyčius darbuotojų sveikatos ir saugos srityse “. Jame taip pat remtasi Europos socialinių teisių ramsčio principais, kurie yra platesnio pobūdžio veiksmų planas socialinės apsaugos ir pagrindinių teisių srityje bei apima teisę į sąžiningas darbo sąlygas.