Teismai

LAT apie juridinio asmens vadovo atšaukimą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija lapkričio 23 dieną priėmė nutartį dėl juridinio asmens vadovo atšaukimo. Šiuo metu galiojančiame darbo kodekse, skirtingai nei anksčiau galiojusiame, įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimo institutas kaip savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (104 straipsnis).

Teisėjų kolegija pasisakė, kad juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pabaigą. Tai yra savarankiškas, tik specialiems subjektams taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Darbo santykių nutraukimas atšaukus vadovą, net ir esant kaltiems jo veiksmams, yra paprastesnis, operatyvesnis, sudarantis galimybę greičiau skirti naują vadovą, lyginant su kitais DK nustatytais atleidimo pagrindais, siejamais su darbuotojo kalte. Šis pagrindas yra pakankamas darbo santykiams pasibaigti, todėl nereikia parinkti ir taikyti kitų DK normų, nustatančių darbo sutarties pasibaigimo pagrindus. Be to, taikant kitus darbo santykių nutraukimo pagrindus skiriasi procedūros bei taikytinos garantijos, jų suderinimas gali tapti komplikuotas. Taigi, atšaukus vadovą, papildomo darbo sutarties nutraukimo pagrindo (ne atšaukimo) nurodymas yra nereikalingas, perteklinis, galintis apsunkinti atleidimą ir ginčų nagrinėjimą.

Nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens Įsakyme dėl ieškovo atšaukimo iš direktoriaus pareigų vienu punktu nurodoma, kad valstybės įmonės direktorius atšaukiamas iš pareigų dėl prarasto pasitikėjimo, kitu – kad darbo sutartis nutraukiama dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo. Tokio Įsakymo turinys nėra teisiškai nepriekaištingas, jame nurodyti du skirtingi darbo santykių nutraukimo pagrindai, lemiantys skirtingas darbo santykių nutraukimo procedūras ir pasekmes. Nagrinėjamu atveju tie patys ieškovo veiksmai buvo kvalifikuoti ir kaip lėmę pasitikėjimo juo praradimą bei atšaukimą, ir kaip darbo pareigų šiurkštus pažeidimas. Tokia sutaptis galima, tačiau savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi pasirinkti, kuriuo teisiniu pagrindu bus nutraukti darbo santykiai.

Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad darbo santykiai baigėsi DK 104 straipsnio pagrindu, t. y. atšaukus ieškovą iš pareigų, o kitas Įsakyme nurodytas darbo santykių nutraukimo pagrindas yra perteklinis. Šiame ginče aktualus klausimas, ar ieškovas atšauktas, esant jo kaltei. Dėl kaltų ieškovo veiksmų spręstina DK 104 straipsnio 2 dalies kontekste, nenagrinėjant jo kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, sudarančio atskirą darbo santykių pasibaigimo pagrindą.

Nors teisė atšaukti juridinio asmens vadovą, minėta, nesiejama su kaltais jo veiksmais, vis dėlto nuo to, ar atšaukimą lėmė kalti vadovo veiksmai, priklauso tam tikrų garantijų suteikimas. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Kaltus vadovo veiksmus turi įrodyti atšaukimo teisę turintis subjektas, juridinio asmens vadovą atšaukdamas dėl šio kaltės ir netaikydamas įstatyme nustatytų garantijų.

Kasacinis teismas sutik su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sprendžiant dėl kaltų vadovo veiksmų DK 104 straipsnio 2 dalies kontekste netaikytinas standartas, kasacinio teismo praktikoje suformuotas sprendžiant dėl kaltės kaip būtinos šiurkštaus pareigų pažeidimo sąlygos. Pasitikėjimo vadovu praradimą gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie būtų nepakankami pažeidimui pripažinti šiurkščiu.

Tinkamai įforminti atleidimą iš darbo ir suformuluoti sutarties nutraukimo priežastis yra darbdavio pareiga. Ši pareiga tiesiogiai nurodyta DK 65 straipsnio 3 dalyje. Tai yra viena iš darbuotojo teisių apsaugos garantijų, kadangi darbuotojas turi teisę žinoti, dėl ko yra atleidžiamas, tai svarbu, įgyvendinant teisę kreiptis į teismą. Vis dėlto tam tikri darbo sutarties nutraukimo įforminimo netikslumai savaime negali lemti atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Vertinant DK 65 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymo įtaką atleidžiamo darbuotojo teisėms, atsižvelgtina ir į atleidžiamo darbuotojo statusą bei darbo santykių nutraukimo pagrindą.

Back to top button