InstitucijosUniversitetai

Kas laukia ES 2019-aisiais?

Ar teisės viršenybė ir teisinė valstybė yra vertybės, vis dar svarbios šiandieniniame globaliame pasaulyje? Kaip geriau užtikrinti lyčių lygybę? Ar dabartiniame netikrų naujienų ir hibridinių atakų pasaulyje įmanomi sąžiningi ir saugūs rinkimai? Į šiuos klausimus ekspertai atsakymų ieškojo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje kartu su VU Teisės fakultetu organizuotoje diskusijoje „Ko tikimės iš Europos 2019 metais?”

Diskusijoje dalyvavo ir į klausimus atsakė už teisingumą, vartotojų teises ir lyčių lygybę atsakinga Europos Komisijos narė Věra Jourová, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, VU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja prof. dr. Margarita Šešelgytė.

Saugumo svarba

EK narė Věra Jourová diskusijos pradžioje pabrėžė, jog Europai būtina susidėlioti prioritetus, tapti stipresnei kylančių pavojų atžvilgiu, gynybos, prekybos, užsienio politikos srityse. „Mes gyvename besikeičiančiame pasaulyje kur atsiranda vis naujos grėsmės, turime prie jų prisitaikyti – kovoti su propaganda, kibernetinėmis atakomis, nelegalia teroristų skelbiama informacija internete, vaikų pornografija”,– teigia EK narė.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antrino V. Jourovái sakydamas, kad Europa šiuo metu yra naujo politinio sezono išvakarėse ir išgyvena tam tikrus tvarumo testus, kaip kad „Brexit”. „Manau, kad  vienas svarbiausių prioritetų mums turėtų būti saugumas. Transatlantinė vienybė mums yra labai svarbi, turėtumėme vienodai vertinti priklausymą ES ir NATO, nes pirmoji saugo, o antroji gina. Taip pat privalome atidžiai stebėti hibridines grėsmes, sklindančią dezinformaciją”,– pabrėžia L. Linkevičius.

Teisinės valstybės principai ir nepriklausomumas

VU TF dekanas prof. dr. Tomas Davulis, kalbėdamas apie teisinės valstybės principų taikymą visoje ES, pasiūlė prisiminti, jog tai buvo viena svarbiausių stojimo į šią sąjungą sąlygų, be kurios įgyvendinimo nacionaliniu lygiu kalbėti apie naryste būtų neverta. Tačiau įstojus šie principai gali būti pradedami judinti, kaip kad Lenkijoje ar Rumunijoje: „Šis principas itin svarbus ES dėl trijų priežasčių. Visų pirma, reikia suprasti, kad nacionaliniai teismai yra ES teismai, todėl jie turi vienodai aiškinti ir taikyti teisės normas, ES savarankiškai tokių teismų neturi. Kitas dalykas – nusikalstamumas šiais laikais kerta sienas. Matome daug pavyzdžių, kai teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas yra kertinis persekiojant baudžiamąsias veikas ir užsiimant prevencija. Tam reikia vienodo standarto, nes, jei jis neužtikrinamas, kyla abejonė, ar, pavyzdžiui, galima išduoti pilietį kitai valstybei, jei mes nepasitikime jos teismais ar teisėjų nešališkumu. Na ir dar svarbus lėšų panaudojimo klausimas.”

Komisarė Věra Jourová, kalbėdama apie teisinės sistemos vientisumą ir skaidrumą, pabrėžė nepriklausomos teisinės sistemos svarbą: „Politikų įtaka teismams ir teisminei valdžiai gali būti pražūtinga. Būtina aiškinti visuomenei, kodėl mes negalime supolitinti teisinės sistemos – juk nepriklausomi teismai yra demokratiškos valstybės dalis, turi egzistuoti valdžių pasidalinimas.”

Komisarė papasakojo apie savo iniciatyvą EK, skatinančią bendradarbiavimą tarp teisėsaugos institucijų ir kitų valstybių ieškant įrodymų. Jos siūlymu, policininkai ar prokurorai galėtų kreiptis į bet kurios kitos valstybės narės IT kompaniją ir reikalauti įkalčių, kuriuos šios turės pateikti per dešimt valandų. Iki šiol teisėsaugos institucijų atstovai iš pradžių turi kreiptis į kitos valstybės teisėsaugos institucijas, kas gerokai prailgina tokių atvejų nagrinėjimą.

Moterų teisių klausimas

Diskusijoje aptarta ir teisės aktų, kurie užtikrintų lyčių lygybę vadovaujančiose pareigose, galimybė. VU TSPMI direktoriaus pavaduotojos prof. dr. Margaritos Šešelgytės teigimu, Lietuvoje moterų lygybės klausimas itin keblus, kadangi valstybė puikiai įgyvendina ES, tarptautinius teisės aktus, jie implementuoti, tačiau problemos atsiranda juos įgyvendinant: „Moterys turi visas galimybes gauti išsilavinimą, dirbti valstybės tarnyboje ir kitose srityse, tačiau viskas sudėtingiau, kai kalbama apie moterų būvimą aukščiausiose pozicijose, valdyboje. Į moterį – vadovę vis dar žiūrima neigiamai, tai susiję su istoriniais, paprotiniais dalykais, stereotipais. O šie stereotipai turi poveikį moterų savirealizacijai, drąsai.”

Pasak prof. dr. M. Šešelgytės, moterų įtraukimas į įvairiausias struktūras paprastai turi du galimus požiūrius. Vienas jų – besąlygiškas, kai nustatomos tam tikros kvotos, tačiau gali būti taip, kad jos bus įtraukiamos, tačiau realaus balso neturės. Kito požiūrio šalininkai teigia, kad nesvarbu, kiek moterų užima aukštas pareigas, svarbu, kad jos būtų įgalintos priimti sprendimus ir būtų išgirstos. Pasak profesorės, pirmasis požiūris gali mūsų visuomenėje skambėti nepatraukliai, tačiau, nusistačius kvotas, prie jų priprastumėme ir jos taptų įpročiu.

EK narės V.  Jourovos teigimu, net pagal įstatymą įtrauktos į valdybą ar jose užimančios tam tikras aukštas pareigas moterys nebūtinai jose turės balsą. „Svarbu suprasti, kad kvotos pernakt mąstymo ir suvokimo apie šią problemą tikrai nepasikeis. Reikia keisti įpročius, skatinti gydytojų, pareigūnų ir visų žmonių švietimą. Galiausiai, politinės partijos, verslininkai turi suprasti, kad jiems naudinga komandoje turėti ir moterų.”

 Netolima ES ateitis

Kalbėdami apie netolimą ES ateitį pašnekovai linkėjo teisininkų bendruomenei ir pilietinei visuomenei būti aktyviems, nepasiduoti propagandai ir dezinformacijai, balsuoti.

Kalbėdama apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus prof. dr. Margarita Šešelgytė pasakė besitikinti, kad demoaratija išliks, o nauji žmonės išlaikys svarbiausias vertybes, teisės viršenybę, žmogaus teises.

Prof. dr. Tomas Davulis sakė norintis, jog Lietuvoje išliktų ES palaikymo tendencija, kad jaustumėmės Europos žemyno dalimi ir nepamirštumėme, kad daugiau Europos nereiškia mažiau Lietuvos.

Komisarė V. Jourová diskusiją užbaigė paminėdama svarbiausias žmonių vertybes: stabilumą, saugumą, gerovę. Pasak jos, laikydamiesi kartu būsime stipresni ir įveiksime daugiau pavojų: „Šiuo metu jaučiame spaudimą iš nestabilių regionų, girdime dezinformaciją ir propagandą, tačiau privalome mobilizuotis ir susitelkti tam, kad išliktume, baigtumėme kalbas apie išstojimą iš ES supratę, kad ši sąjunga mums bus stabilumo, saugumo ir gerovės garantas.”

Raktažodžiai
Close
Close