AdvokatūraLJAA naujienos

Kokie didžiausi teisiniai iššūkiai kyla šiuolaikiniam advokatui?

Ar tikrai niekas nesiklauso advokato ir kliento pokalbio? Ar advokatų savireklamą pateisina bet kokios priemonės? Kaip šiuolaikinio advokato darbą keičia Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas? Šios ir kitos teisinės, techninės ir politinės problemos, kurias patiria ar gali patirt Lietuvos advokatai ar advokato padėjėjai, aptartos kasmetinėje Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos su Lietuvos advokatūra konferencijoje. Šiais metais jos tema: „Teisiniai iššūkiai šiuolaikiniam advokatui: kur brėžiame ribą?”

Advokatų tarpusavio santykiai

Advokatas, Lietuvos Advokatų garbės teismo narys ir IT komiteto narys dr. Justinas Usonis konferenciją pradėjo analizuodamas advokatų tarpusavio santykių problematiką. „ESTT yra konstatavęs, kad advokatas santykyje su savo klientu yra laikomas verslininku, tai tiek advokatai gali konkuruoti? Tos ribos yra labai plonos, todėl turėtumėme nuolat galvoti, kaip išsaugant etiką spręsti ginčus konstruktyviai.”

Pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis advokatų tarpusavio bendravimo subtilybes, yra Lietuvos advokatų etikos kodeksas. J. Usonis išskyrė esminius punktus, kurių kasdieninėje profesinėje veikloje privalo laikytis šios profesijos atstovai: „draudžiama kolegas nesąžingingai ar viešai skatinti pakeisti advokatą, reikšti kritiką dėl kolegos darbo, niekinti ir negražiai kalbėti apie jį. Taip pat neaukoti etikos vardan gero užmokesčio, išlikti nepriklausomam – nepasiduoti kliento įtaigai daryti nepateisinamus veiksmus, išlaikyti orumą ir nepriklausomumą. Taip pat įdomu tai, kad būtina atkreipti kolegos dėmesį į galimą teisės ar advokato profesinės etikos pažeidimą. Na, o imantis konkrečių formalių veiksmų prieš kolegą, būtina informuoti Lietuvos advokatūrą.”

Duomenų apsaugos iššūkiai

Advokatas Mindaugas Civilka pristatė duomenų apsaugą reglamentuojančių naujovių keliamus iššūkius advokato veikloje.

„BDAR tapo populiariausiu teisės aktu žmonijos istorijoje, be kartu ir mažiausiai suprantamu istorijoje, net teisės specialistams. Į daugybę klausimų duomenų apsaugos tema atsakymų kol kas nėra ir labai greitai neatsiras, tam reikės teismų praktikos”,– teigia M. Civilka.

Advokatas pastebi, kad duomenų apsauga yra apipinta daugybe mitų, nemažai jų susiję ir su advokatų veikla. „Išskirčiau tris pagrindinius. Visų pirma, manoma, kad visus duomenis, surinktus iki BDAR įsigaliojimo, riekia ištrinti ir gavus sutikimą surinkti iš naujo. Tai netiesa – advokatai turi teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų registrų teisinėms paslaugoms teikti, jų niekas nepanaikino. Sutikimo galima prašyti tik išskirtinais atvejais, jei asmuo tikrai gali nesutikti, jog tuos duomenis gautumėte, ir tai nepakenktų advokato veiklai. Dar vienas mitas – jei nerenkate vardo ir pavardės, tai ir BDAR netaikomas. Tačiau tai netiesa, viskas, kas individualizuoja žmogų, yra asmens duomenys. Net jei tai tik, tarkime, inicialai ir gimimo data. Na ir trečiasis – jei klientai tik juridiniai asmenys, BDAR numatyti reikalavimai negalioja. Iš tiesų šis dokumentas galioja ir juridiniams asmenims, tvarkant jų darbuotojų, atstovų duomenis”,– pasakoja advokatas.

M. Civilkos teigimu, renkant asmens duomenis svarbiausia žinoti atsakymus į tris klausimus: kam reikia duomenų? Kokiu pagrindu renkami duomenis? Kiek duomenų reikia? „Į pirmąjį ir antrąjį atsakymas paprastas – duomenys renkami, kad būtų galima teikti teisinę pagalbą, dažniausiai sutarties su klientu pagrindu. Tačiau atsakymas į trečiąjį sudėtingesnis – duomenų renkama tiek, kiek reikia. Šiuo atveju advokatas yra kūrėjas, pats turi sugalvoti strategiją ir kiek duomenų surinkti jai reikės.”,– teigia advokatas.

Advokato ir kliento ginčai

Advokato padėjėjas, VU TF Privatinės teisės katedros lektorius Tadas Varapnickas pristatė advokato ir kliento ginčų sprendimo ne teisme privalumus. Pasak teisininko, Advokatūros įstatyme numatyta, kad kilus ginčui tarp kliento ir advokato dėl teisinių paslaugų, klientas gali kreiptis į advokatūrą arba į teismą. Jei kreipiamasi į advokatūrą, ji priima rekomendacinį sprendimą, todėl ginčas vis tiek gali atsidurti teisme.

„Jei klaustumėte, kada klientui siūlyti ginčus spręsti arbitraže, sakyčiau, kad visais atvejais. Privalumų yra tikrai daug: galimybė patiems pasirinkti asmenis, kurie spręs ginčą; arbitražo teismo sprendimo galutinumas; arbirtažo proceso efektyvumas, greitis; galimybė pačioms šalims apsispręsti dėl daugumos procesinių aspektų; konfidencialumas; tarptautinės sutarties pagrindu grįstas arbitražo teismo sprendimų pripažinimas ir vykdyamas užsienyje. Na, o didžiausias ir pagrindinis minusas – kaina”,– apie ginčų sprendimą arbitraže pasakojo T. Varapnickas.

Advokato ir kliento konfidencialumas

Advokatas Darius Raulušaitis konferencijoje iškėlė klausimą, ar tikrai niekas negirdi kliento „išpažinties” advokatui? Jo teigimu, nors Advokatūros įstatyme suformuotas imunitetas advokatams, pokalbių vis tiek yra klausomasi. „Kituose įstatymuose, teismų praktikoje yra daug neaiškumų ir neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, jei pažvelgtumėme į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą, teisinis reguliavimas advokatams teikia imunitetą, t.y. užtikrina absoliutų draudimą kontroliuoti profesines pareigas atliekančio advokato ir jo kliento susižinojimą. Tačiau jis taikomas tik pagal sutartį. Ar tuomet, aptariant bylos detales prieš pasirašant sutartį, pavyzdžiui, kontoroje, advokato ir kliento privatumas nėra apsaugotas? Juk vos tik įėjęs sutarties iš karto nepasirašinėji.”

Teisininkas pakomentavo neseniai žiniasklaidoje nušviestą atvejį, kai advokato kabinete buvo be jo žinios sumontuota klausymosi aparatūra neva dėl to, kad jis prekiauja narkotikais. „Tačiau dėl to niekam galvos per daug neskauda. Manau, kad trūksta iniciatyvos šiuo klausimu iš teismų, prokuratūros, taip pat ir advokatūros. Manau, kad advokatūra galėtų bendrauti su kriminalinę žvalgybą atliekančiais pareigūnais, teikti teisinę paramą advokatams tokiuose ginčuose, kad ir per tą konkretų atvejį pademonstruoti savo poziciją”,– teigia D. Raulušaitis.

Pasak teisininko, patys advokatai gali imtis tam tikrų veiksmų, siekdami užtikrinti kliento privatumą: vengti net regimybės dėl neteisėtos veiklos, dėl kurios galima būtų pradėti kriminalinę žvalgybą, rinktis saugius komunikacijos būdus, žymėti korespondenciją.

Sėkmės mokestis 

 Advokatė, Advokatų tarybos narė dr. Ingrida Krolienė aptarė Lietuvoje nepopuliaraus sėkmės mokesčio privalumus, trūkumus ir galimybes. Pasak teisininkės, yra dvi sėkmės mokesčio rūšys – pactum de quota litis, kai suma priklauso nuo bylos baigties ir ieškinio sumos, išmokama sėkmingos bylos atveju. Ir pactum de palmario, kai sėkmingos bylos atveju gaunamas įprastas atlyginimas ir  skiriamas premijinis atlygis sėkmingos bylos atveju. Pirmasis yra draudžiamas daugumoje Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvoje.

Pasak dr. I. Krolienės, mokslininkai dažniau nusiteikę prieš sėkmės mokesčio taikymą, tačiau jis gali turėti ir privalumų: „pagrindinis privalumas – tai viena iš prielaidų teisinės gynybos prieinamumui nepasiturintiems asmenims. Taip pat mokestis gali skatinti kvalifikuotų teisinių paslaugų teikimą, riboti nekompetentingų priemonių naudojimą. Minusų mokslininkai įvardina gerokai daugiau – mokestis gali riboti advokato ir teismo sprendimo nepriklausomumą, skatinti korupciją, iškreipti kainodarą, skatinti nesąžiningą pasipelnymą iš pagalbą gaunančių asmenų problemų, neskatina bylinėjimosi užbaigti taikos sutartimi, sudaro sąlygas piktnaudžiauti klientų nežinojimų ir t.t.”

Konferenciją LJAA prezidentė Greta Kubiliūnaitė užbaigė advokatams linkėdama sėkmės ir stiprybės pasitinkant ateities profesinius iššūkius.

Raktažodžiai
Close
Close