LAT: ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija lapkričio 14 dieną priėmė nutartį dėl teisės normų, susijusių su ieškinio senaties termino taikymo, aiškinimo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senatis taikoma tik dėl tų reikalavimų, kuriems ieškinio senatį taikyti yra prašoma ir kurie nukreipti prieš prašančios taikyti ieškinio senatį ginčo šalies interesus. Vienos iš byloje dalyvaujančių ginčo materialiojo teisinio santykio šalių pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį paprastai negalioja kitoms turinčioms teisę prašyti taikyti senatį ginčo šalims. Jeigu viena iš dalyvaujančių byloje ginčo materialinio teisinio santykio šalių ieškinio senatį taikyti prašo, o kita – ne, ieškinys, pareikštas šiai šaliai, paprastai negali būti atmetamas taikant ieškinio senatį.
Esant solidariajai atsakomybei vieno iš bendrininkų pareikšto reikalavimo taikyti ieškinio senatį galiojimas kitiems bendrininkams pasižymi tam tikrais ypatumais: vieno bendrininko reikalavimas laikomas pareikštu ir kitų bendrininkų interesais, tačiau vienam iš bendrininkų pareiškus, kad jis atsisako reikalauti taikyti ieškinio senatį, kito bendrininko reikalavimas ieškinio senatį taikyti nelaikomas pareikštu atsisakiusio taikyti ieškinio senatį bendrininko vardu. Bendraskolis, kuris atsisakė reikalauti taikyti ieškinio senatį, netenka atgręžtinio reikalavimo teisės į kitus bendraskolius, kurių pareiga pasibaigė suėjus ieškinio senaties terminui.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė taikyti solidariąją atsakovų UAB „Naujamiesčio būstas“ ir A. N. atsakomybę. Atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ prašė taikyti ieškinio senatį, atsakovas A. N. tokio reikalavimo nepateikė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo taikyti UAB „Naujamiesčio būstas“ civilinę atsakomybę. Taigi, teismas nenustatė solidariosios atsakovų atsakomybės. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytomis išvadomis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“ reikalavimą taikyti ieškinio senatį taikė ir atsakovui A. N. vien tuo pagrindu, kad atsakovams yra pareikštas solidarusis žalos atlyginimo reikalavimas. Teismai, nustatęs, kad nėra pagrindo taikyti UAB „Naujamiesčio būstas“ civilinę atsakomybę, nepripažino žalos atlyginimo prievolės solidariąja prievole. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti solidariosioms prievolėms būdingų ypatumų, inter alia, pirmiau nurodyto ypatumo dėl vieno bendraskolio pareikšto reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą taikymo visiems bendraskoliams.
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir panašiai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo nedelsdamas dėtų visas pastangas, kad surinktų visą informaciją, reikalingą savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, ir, surinkęs visą informaciją, išsamiai ją įvertintų bei spręstų dėl savo teisių gynimo galimybių ir procedūrinių aspektų, reikalingų ieškiniui teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti, įskaitant ir galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintais proceso teisės institutais, pavyzdžiui, CPK 199 straipsnyje reglamentuotu rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu, CPK 221–224 straipsniuose nustatytu įrodymų užtikrinimo institutu ir panašiai. Akivaizdu, kad protingas asmuo turi gebėti įvertinti ir tai, kad atsakovai ar kiti suinteresuoti asmenys gali, gindami savo interesus, nepateikti atitinkamos informacijos ar ją pateikti netinkamai, ir su tuo susijusią riziką. Pažymėtina, kad juo labiau tokio elgesio yra tikimasi iš profesionalaus rinkos dalyvio, kuris ne kartą yra dalyvavęs teisminiuose procesuose.
