Teismai

LAT: kompensacijos už servitutą nepaskyrimas ar neteisingas jos dydžio nustatytamas nėra pagrindas išpirkti daiktą

Lapkričio 9 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės ribojimą servitutu, nuosavybės išpirkimą, aiškinimo ir taikymo.

Teisėjų kolegija pabrėžė, lad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Tai reiškia, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių.

Nagrinėjamu atveju servituto nustatymo procedūros teisėtumas ir servituto pagrįstumas dėl jo apimties ir turinio yra įvertinti įsiteisėjusiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimis. Kasaciniu skundu keliamas klausimas, kad nustatytas šiuo atveju servitutas pagal savo turinį paneigė tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę, todėl buvo reiškiamas reikalavimas įpareigoti išpirkti žemės sklypus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (sąnaudos). Asmens išlaidos ar sąnaudos kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais.

Ta aplinkybė, kad kompensacija nepaskirta ar neteisingai nustatytas jos dydis, nėra pagrindas pripažinti, jog savininko teisės yra visiškai apribotos ir daiktas turėtų būti išperkamas. Daikto išpirkimas yra atskiras savininko teisių apsaugos atvejis. Pagrindą išpirkti daiktą gali sudaryti aplinkybės, kad daikto savininko teisės ir galimybės naudotis daiktu iš esmės suvaržomos paneigiant nuosavybės teisės esmę, todėl iš savininko daiktas gali būt išpirktas kompensuojant jam daikto vertę, o ne atlyginant dėl tokio suvaržymo nuostolius. Kiekvienu konkrečiu atveju pagal nustatytus servitutu ribojimus ir bylos aplinkybes teismas vertina, ar savininko teisės buvo suvaržytos iš esmės, ar buvo pagrindas daiktą iš savininko išpirkti, o ne nustatyti servitutą.

Raktažodžiai
Close
Close