Komentarai

A. Šidlauskas. Pasyvių holdingų mokestinis režimas

ES teisės taikymo prasme, pasyvūs holdingai yra išteisinti. Pagal vieną iš paskutinių ESTT sprendimų, tai, kad holdingo veiklą sudaro tik turto valdymas arba kad pajamos gaunamos tik iš šio valdymo, savaime negali reikšti, jog egzistuoja visiškai dirbtinis, ekonominės realybės neatitinkantis darinys. Atsižvelgiant į tai, kad turto valdymo bendrovių veikla per se nėra (negali būti) intensyvi, su šiuo kriterijumi negali būti siejami aukšti reikalavimai.  Todėl tuo atveju, jei bendrovė iš tikrųjų teisėtai įsteigta ir de facto aptinkama pagrindinės buveinės vietoje, kurioje yra materialinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų tikslui pasiekti (pvz., paskolos sutarčiai valdyti), ji negali būti laikoma dirbtiniu, ekonominės realybės neatitinkančius dariniu.

Toks ESTT aiškinimas pagrįstas Patronuojančiųjų ir patronuojamųjų bendrovių direktyvos aiškinimu. ESTT nurodė, kad direktyva siekiama pašalinti bet kokias nepalankias skirtingų valstybių narių bendrovių bendradarbiavimo sąlygas, palyginti su tos pačios valstybės narės bendrovių bendradarbiavimo sąlygomis, ir taip palengvinti bendrovių grupavimą Sąjungos lygmeniu. Taigi šia direktyva siekiama užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje esančios bendrovės išmokamas pelnas kitoje valstybėje narėje įsteigtai patronuojančiajai bendrovei mokesčių požiūriu būtų neutralus. Todėl bendrąja sukčiavimo ar piktnaudžiavimo prezumpcija negalima pateisinti nei mokesčių priemonės, kuria pažeidžiamas direktyvos tikslas, nei mokesčių priemonės, kuria kliudoma pasinaudoti ES įtvirtinta įsisteigimo laisve.

Labai įdomus šiuo atveju yra įsisteigimo laisvės principo aiškinimas. ESTT nurodė, kad įsisteigimo laisvė taip pat apima teisę pasirinkti valstybę narę, kurioje mokestinė aplinka atitinkamai bendrovei, jos pačios požiūriu, yra geriausia. Jei šis principas taikomas kur kas labiau suderintuose teisės aktuose dėl PVM, juo labiau jis turi būti taikomas mažiau suderintuose pajamų mokestį reglamentuojančiuose teisės aktuose, kuriuose atitinkamų valstybių narių mokesčių sistemų skirtumai Sąjungos teisės požiūriu yra pageidaujami arba tai yra sąmoningas politinis sprendimas. Realiai mažas ar neegzistuojantis apmokestinimas yra fiskalinės valstybių autonomijos pasekmė. Atsižvelgiant į tai, kad pajamų mokestis Sąjungos teisės aktais nėra suderintas ir konkurencija mokesčių srityje tarp valstybių narių pagal Sąjungos teisę nedraudžiama, apmokestinamasis asmuo negali būti kaltinamas tuo, kad realybėje (t. y. ne tik teoriškai) naudojasi nauda, kurią suteikia tam tikrų valstybių narių vieta. Todėl ESTT aiškinimas dėl pasyvių holdingų, tame tarpe ir palūkanų ar dividendų jiems išmokėjimo, yra palankus mokesčių mokėtojams.

Vertinant ESTT praktiką, galima taip pat teigti, kad įsisteigimo laisvės principas yra lemiantis, t.y. akcininkai gali steigti holdingą bet kurioje ES šalyje, naudojantis palankesniu mokestiniu režimu ir svarus ekonominis-komercinis pagrindas steigimui negali drausti pasinaudoti šiuo pamatiniu pagrindu. Vienintelis reikalavimas, kad holdingas turėtų patalpas, įrangą, pakankamus ir kompetentingus žmogiškuosius išteklius, būtinus veiklos vykdymui ir holdingo tikslams pasiekti. Lietuvos akcininkai vis dažniau kelia klausimus dėl holdingo kūrimo užsienio šalyje, kai tokio holdingo kūrimą skatina vėl gi labai praktiškos priežastys: mokesčių ir politinės padėties stabilumas, investicijų apsauga, banko sąskaitų perkėlimas karo ar kito panašaus karinio konflikto atveju, verslo perdavimas paveldėjimo atveju. Į šias holdingų kūrimo priežastis Lietuvos VMI kol kas neturi atsakymų. Viskas suvedama į konkrečias faktines aplinkybes, o tai reiškia, kad „saugaus užutekio“ (safe harbour) mokesčio mokėtojai kol kas tikėtis negali. Mokestiniuose ginčuose būtų sprendžiama, ar akcininkai pvz., steigė holdingą Olandijoje todėl, kad siekė, kad dukterinių bendrovių akcijų pardavimas būtų neapmokestintas (t.y. siekė mokestinės naudos) ar steigė todėl, kad jų investicijos būtų saugesnės ir apsaugotos nuo politinės įtakos ar įstatymų keitimosi. Tokiu atveju visada aiškinamasi, kuris motyvas buvo pagrindinis (lemiantis).

Žinant nesenas administracines bylas, kai akcijos paprastai buvo įnešamos į Lietuvoje veikiančius holdingus, naudojantis 2014 m. pasibaigusia 10 proc. akcijų perleidimo lengvata (kai kurios iš tų bylų tęsiasi iki šiol) bei atsižvelgiant į VMI komentarą dėl dirbtinių darinių, sunku būtų prognozuoti, kad Lietuvos mokesčių administratorius tiesiogiai ir nedelsiant taikys minėtą ESTT praktiką, kol dėl to aiškiai nepasisakys Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Arūnas Šidlauskas yra mokestinių ginčų advokatas

Raktažodžiai
Close
Close