Teismai

LAT apie žemės sklypų ribų nustatymą ir apeliacinio skundo trūkumų šalinimą

Pateikiame dar keletą aktualių praėjusios savaitės nutarčių, kurias priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos.

Lapkričio 9 dieną nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų ribų nustatymą, aiškinimo ir taikymo pasisakyta, kad faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę. Pažymėta, kad nagrinėjamu atveju tuo atveju, jeigu kitos atsakovų žemės sklypų ribos (kraštinės), besiribojančios su minėtais žemės sklypais, negali būti koreguojamos, o pagal ieškovų pateiktą planą atsakovų sklypo planas sumažėja daugiau negu maksimali leistina (ribinė) paklaida, tai atsakovų žemės sklypo (jo ribos su ieškovų žemės sklypu) klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant proporcingumo principą, t. y. mažinant abiejų šalių žemės sklypų plotą proporcingai, net jeigu tai reikštų, kad abiejų sklypų plotai sumažės daugiau negu maksimali leistina (ribinė) paklaida. Teisėjų kolegija pasisakė, kad sprendžiant klausimą dėl žemės sklypų ribų, turėtų būti nustatyta, ar buvusios ieškovų žemės sklypo savininkės davė sutikimą dėl atsakovų statinių, ar dėl to neprieštaravo, nereiškė pretenzijų.

Kitose dvejose bylose buvo pasisakyta apie apeliacinių skundą pateikimo tvarką. Jose pabrėžta, kad  apeliacinio skundo subjektai yra dalyvaujantys byloje asmenys, o ne skundą pasirašę asmenys. CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas taikomas ir šiuo pagrindu atsisakoma priimti apeliacinį skundą arba pradėtas apeliacinis procesas nutraukiamas tik tuo atveju, jeigu apeliacinį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso. Dėl procesinės aplinkybės – apeliacinio skundo trūkumo (kai skundą dalyvaujančio byloje asmens (apeliacinio (atskirojo) skundo subjekto) vardu pasirašo tinkamai neįgaliotas asmuo) – apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Dėl to apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje. Kai byloje dalyvaujantis asmuo remiantis CPK nuostatomis turi teisę paduoti apeliacinį skundą, tačiau skundą pasirašo ir paduoda tokio asmens atstovas, kuris negali atstovauti tam asmeniui teisme (tos instancijos teisme), taikomas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnis), o prasidėjęs apeliacinis procesas negali būti nutraukiamas vien dėl atstovavimo trūkumų. Vienoje byloje apeliacinį skundą pateikė netinkami atstovai – asociacijos.

Kitoje civilinėje byloje apeliacinį skundą pateikė pasirašęs pats atsakovas ir pagal CPK 316 straipsnį skundą padavusiam asmeniui turėjo būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo advokatė atstovavo atsakovui nuo pirmosios instancijos teismo posėdžio pradžios iki proceso kasaciniame teisme pabaigos, apeliacinis skundas, pasirašytas atsakovo advokatės, buvo teismui pateiktas iki teismo posėdžio apeliaciniame teisme pradžios, teikiant atsiliepimą į kasacinį skundą, teisinių paslaugų sutartis buvo papildyta, nurodant, kad advokatė gali surašyti ir atsiliepimą į kasacinį skundą ieškovo kasacinio skundo argumentą dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies pažeidimo pripažino nepagrįstu.

Raktažodžiai
Close
Close