LAT išplėstinė teisėjų kolegija apie notaro ir VĮ Registrų centro civilinę atsakomybę

Spalio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ir notaro civilinę atsakomybę, notaro civilinės atsakomybės draudiko prievolę atlyginti žalą, kelių asmenų bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolės rūšį, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė UAB „Midas Marketing“ prašė priteisti žalą atlyginimo solidariai iš atsakovų VĮ Registrų centro, notaro E. A., taip pat konkrečią dalį iš notaro profesinės civilinės atsakomybės draudiko. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. ji su trečiuoju asmeniu P. Š. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria iš P. Š. įsigijo žemės sklypą. Pripažinus P. Š. kaltu padarius nusikalstamas veikas, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu iš jo ieškovei priteista visa jos sumokėta žemės sklypo kaina, o žemės sklypas iš ieškovės grąžintas buvusiai savininkei J.S. Ieškovės teigimu, notaras tinkamai neįvykdė pareigos užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių (patvirtino žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį neturėdamas visų duomenų apie sutarties šalis, todėl atliko pareigas nepakankamai apdairiai ir rūpestingai), o VĮ Registrų centras neužtikrino duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, apsaugos (darbuotojai nepaisė prašymų be jos žinios neteikti jokių duomenų apie jai nuosavybės teise priklausantį turtą, aplaidžiai tvarkė Nekilnojamojo turto registre įregistruotų objektų bylas, netinkamai nustatė besikreipiančio asmens tapatybę ir jo įgaliojimus, išdavė sandoriui sudaryti būtinus dokumentus asmeniui, kurio tapatybė ir įgaliojimai nebuvo nustatyti tinkamai).

LAT išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė VĮ Registrų centro civilinės atsakomybės sąlygas. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi padaryta žala turi būti asmens kaltų veiksmų rezultatas, tačiau įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovės VĮ Registrų centro neveikimas  (J.S. prašymų priėmimas ir nevykdymas, prieštaravimų dėl skirtingo turinio įgaliojimų nepašalinimas) lėmė reikalingų J. S. priklausančio žemės sklypo perleidimo sandoriui dokumentų išdavimą nusikalstamą veiką vykdantiems asmenims ir taip sudarė sąlygas nusikalstamu būdu įgyti J. S. priklausantį turtą, o vėliau jį parduoti ieškovei, kuri pagal sudarytą sandorį visiškai atsiskaitė, tačiau nekilnojamojo turto neįgijo.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės, išaiškinta, kad konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, o tai suponuoja ir notaro profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku. Profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja išsamių atitinkamos srities žinių bei įgūdžių. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas.

Notarui atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. Bonus pater familias (gero šeimos tėvo, apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens) etalono taikymas notarui reiškia ne tik tai, kad jis turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmą.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovas notaras, tvirtindamas sandorį, padarė ne viską, ką privalėjo padaryti pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovas, netinkamai įvykdydamas Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų –patvirtindamas žemės sklypo perleidimo sandorį, sandorio šaliai pateikus tik dokumento, patvirtinančio jos nuosavybės teisės į žemės sklypą (paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo), kopiją, neįsitikindamas, ar šalis turi šio dokumento originalą ar jo dublikatą, ir patvirtindamas neoriginalaus dokumento nuorašo tikrumą, nesulaukęs Gyventojų registro tarnybos pažymos apie J. S., – atsižvelgiant į šio sandorio sudarymo aplinkybes bei baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, elgėsi skubotai, nepakankamai gilindamasis į tvirtinamo sandorio detales, nesilaikė jam keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl to ieškovei atsirado žala.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žalą ieškovei padarė keli asmenys savo neteisėtais veiksmais, dėl to kyla klausimas dėl jų prievolės nukentėjusiam asmeniui (ieškovei) rūšies. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovai VĮ Registrų centras ir notaras netiesiogiai prisidėjo prie žalos ieškovei atsiradimo, neatliko tyčinių veiksmų ir buvo suklaidinti nusikaltimą dariusių asmenų, dėl to sprendė, nustatė, kad atsakovų prievolė atlyginti žalą ieškovei yra dalinė. LAT teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju, nors atsakovų veiksmus su ieškovei atsiradusia žala siejo netiesioginis priežastinis ryšys, atsakovų kalti neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, susiję apskritai su visos žalos, o ne tik su tam tikros jos dalies, atsiradimu, tad turi būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė.

CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti objektyvųjį bendrininkavimą, nes žala atsirado nors ir dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių.

Žala būtų dali ir dalinė atsakomybė bendrininkams būtų taikoma, jei dėl asmens veiksmų ar neveikimo jau padaryta žala tik padidėtų ir tas padidėjimas galėtų būti atribotas nuo pirminės žalos. Tokiu atveju būtų galima konkrečią žalos dalį priskirti konkrečiam pažeidėjui.

Taip pat LAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad žala ieškovei atsirado, tiek ir reikalavimas dėl jos buvo pareikštas praėjus keleriems metams po notarų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje pabaigos (žala atsirado 2012 m. balandžio 27 d., įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo sklypas buvo grąžintas J. S., o ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2015 m. kovo 27 d.). Vadovaujantis Vyriausybės patvirtintų Taisyklių nuostatomis, įvykis, dėl kurio ieškovė prašo atlyginti žalą iš atsakovų, nėra draudžiamasis, nes neatitinka visų kumuliatyviųjų kriterijų – nors neteisėti notaro veiksmai buvo atlikti draudimo laikotarpiu, tačiau dėl atsiradusios žalos kreiptasi praleidus nurodytose Vyriausybės patvirtintose standartinėse Taisyklėse ir sutartyje nustatytą trejų metų terminą po sutarties pabaigos. Dėl to konstatuotina, kad reikalavimas priteisti draudimo išmoką nagrinėjamoje byloje atmestinas.