Teismai

LAT: teismas negali perkelti pareigos, išsiaškinti technines galimybes atidalyti turtą, statybą leidžiančius dokumentus išduodančiai institucijai

Spalio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės bei proceso teisės normų, reglamentuojančių draudimą priimti sąlyginius sprendimus, aiškinimo ir taikymo.

Teisėjų kolegija pasisakė, kad pagal teismų praktiką ir vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. Kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

Tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad šios bylos duomenys ir skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies turinys leidžia daryti išvadą, kad skundžiama nutartis priimta teismui nepatikrinus ir nenustačius, ar ieškovės reikalaujamas atidalijimo variantas, atsižvelgiant į konkrečią dalijamo namo situaciją, yra techniškai priimtinas, t. y. fiziškai įmanomas įgyvendinti, neišnagrinėjus šiuo aspektu atsakovų teiktų atsikirtimų, o šių ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, kurias apeliacinės instancijos teismas vis dėlto laikė aktualiomis, nustatymo, atitinkamai ir įvertinimo, pareigą, kuri tenka bylą nagrinėjančiam teismui, perkėlus statybą leidžiančius dokumentus išduodančiai institucijai. Siekdamas išsiaiškinti ieškovės reikalaujamo gyvenamojo namo atidalijimo statybos technines galimybes, teismas turėjo skirti ekspertizę, tirti ir vertinti jos atlikimo metu gautus faktinius duomenis ir jais remdamasis spręsti šalių ginčą, o ne nusišalinti nuo šio aktualaus klausimo nagrinėjimo, jo nagrinėjimą nukeldamas į laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo.

Be to, nutartyje pasisakyta, jog apeliacinės instancijos teismo leidimo ieškovei atlikti gyvenamojo namo padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus susiejimas su sąlygomis – ieškovė pareiga parengti statinio projektui keliamus reikalavimus atitinkantį projektą ir jį suderinti su atitinkama statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija, kuri atliks ieškovės parengto projekto kontrolę ir galimybe atlikti darbus apskritai – yra sąlyginės teismo nutarties priėmimas, kas pažeidžia  CPK 267 straipsnio reikalavimus (neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje).

Back to top button