Teismai

ESTT: „Kiaušininio likerio“ sudėtyje negali būti pieno

Spalio 25 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė prejudicinį sprendimą dėl spiritinio gėrimo „Kiaušininis likeris“ (vok. Eierlikör) galimų ingredientų.

Vokietijoje Tant Tänzer & Trasper, ir Altenweddinger Geflügelhof gamina likerį, kurio sudėtyje yra, be kita ko, kiaušinių ir kuris parduodamas prekiniu pavadinimu „Kiaušininis likeris“. Tarp likerių, kuriuos šiuo pavadinimu parduoda Altenweddinger Geflügelhof, yra produktų, kurių kitoje butelio pusėje esančioje etiketėje nurodyta, kad „sudėtyje yra pieno“. Neginčijama, kad šiuose produktuose iš tiesų yra pieno. Vokietijos teismuose yra nagrinėjama byla, kurioje Tänzer & Trasper prašo, remdamasi kartu nacionalinės ir Sąjungos teisės nuostatomis, prašo nurodyti Altenweddinger Geflügelhof nebenaudoti prekinio pavadinimo „Kiaušininis likeris“ šiems produktams. Tänzer & Trasper nuomone, kadangi pienas nenurodytas Reglamento Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos II priedo 41 punkte kaip kiaušininio likerio ingredientas, produktas, kuriame jo yra, negali turėti tokio prekinio pavadinimo.

Reglamento II priede 41 punkte nurodyta, kad kiaušininis likeris arba advocaat, arba avocat, arba advokat – tai aromatizuotas arba nearomatizuotas spiritinis gėrimas, gaunamas iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) spirito, kurio ingredientai yra geros kokybės kiaušinių tryniai, kiaušinių baltymai ir cukrus arba medus. Invertuotu cukrumi išreikšto cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 gramų litre. Kiaušinių grynų trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 140 gramų litre galutinio produkto.

ESTT išaiškino, kad tam, jog galėtų būti suteiktas prekinis pavadinimas „Kiaušininis likeris“, spiritinio gėrimo sudėtyje negali būti kitų ingredientų, nei nurodytieji minėtoje nuostatoje. Tad pieno tokiame likeryje negali būti.

Back to top button