InstitucijosUniversitetai

Ar gintumėte Konstituciją? Konstitucijos dienos proga diskusija apie valdžios galią riboti pagrindines žmogaus laisves

“Konstitucija dar netapo kiekvieno iš mūsų savastimi, o daugeliui yra tik kažkoks kažkada priimtas dokumentas” – taip Konstitucijos reikšmę lietuviui apgailestaudamas apibrėžia prof. Vytautas Nekrošius. “Konstitucija – negarantuoja laimės, o tik leidžia jos siekti, ir tik nuo mūsų tik priklauso, ar ją pagausime” – cituodamas JAV prezidentą B.Frankliną Konstitucijos potencialą bando parodyti prof. Vytautas Mizaras. “Aš turiu teisę abejoti, ar valdžia elgiasi pagal Konstituciją, atimdama iš manęs teisę sudaryti eilinę pirkimo-pardavimo sutartį” – klausia prof. Egidijus Šileikis. Ar suvokiame Konstitucijos vietą mūsų gyvenime? Ar ją gintumėme išorinių ar vidinių pavojų akivaizdoje, ar gintumėme kokį ąžuolą, koplystulpį?

Ką mus valgyti ir ką mums gerti?

Taip skambiai buvo pavadinta pirmoji diskusijos potemė. Diskusiją pradėjo prof. dr. Egidijus Šileikis, aptaręs šios kadencijos Seimo sprendimus riboti alkoholinių gėrimų, daug cukraus turinčių ir kitų produktų pardavimus. Esą sprendimas riboti alkoholio pardavimo amžių asmenims iki 20 metų laviruoja ties diskriminacijos riba, kadangi pilnamečiai asmenys, pilnai atsakingi už save, gali pirkti nekilnojamą turtą, o alkoholinių gaminių – ne. „Įstatymo šalininkai argumentuoja, kad JAV prekybos alkoholiu draudimas galioja dar ilgiau – iki 21 metų. Tačiau Amerikoje tai nulemta tradicijų, daugybė politikų ir visuomenės kartų gyvena su šiuo įstatymu. Lietuvoje nėra vieningo sutarimo, valstybingumo tradicijos trapios, kadangi mes, kaip valstybė, vis dar esame brendimo laikotarpyje”,– sakė profesorius.

Pasak buvusio Konstitucinio teismo teisėjo, keista, kodėl iki šiol valdininkai dėl pastarųjų draudimų nesikreipė į Konstitucinį Teismą: „Yra problema, tačiau niekas jos nesprendžia teisminių ginčų nagrinėjimo lygmeniu. To pagrindinė priežastis – Seimo rinkimų metu konkrečios valdančiosios partijos kampanijoje šis, alkoholio vartojimo mažinimo klausimas, buvo paminėtas, rinkėjai žinojo ar galėjo žinoti, už ką balsuoja. O opozicija dėl pagrįstumo ir priežastingumo kreiptis abejoja dėl šiandien egzistuojančios nepalankios savižudybių, alkoholizmo, smurto statistikos. Be to, nors verslo veikla apsunkinama, mažėja verslininkų pelnas iš alkoholio pardavimų jaunimui, tačiau verslininkai neišstumiami iš rinkos, jiems tėra sunkiau pritraukti klientūrą, mažėja pelnas. Licencijų išdavimas neribojamas.”

 

 

Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius teigia, jog šiais draudimais ribojamas laisvas žmonių mąstymas „Lietuva tampa paternalistine valstybe. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ji saugo žmogų nuo kažkokių pavojų, tačiau, kita vertus, žmogus yra atpratinamas mąstyti ir priimti savarankiškus sprendimus. Tokiu būdu auklėjame nemąstantį, nesirenkantį žmogų, kurį lengva kontroliuoti. Galimybė laisvai mąstyti ir rinktis – didžiausias demokratinės visuomenės privalumas. Tai reikėtų riboti kaip galima mažiau, o problemą spręsti švietimo keliu“.

Pasak V. Nekrošiaus, tiek politikų, tiek visuomenės problema – netinkamas požiūris į Konstituciją. Esą iki šios dienos kiekvieno žmogaus širdyje ji neturi vietos: „Daugeliui žmonių tai yra eilinis įstatymas, bereikšmis rašytinis aktas, kurį galima keisti. Tik kai pakeisime požiūrį į Konstituciją, supratę, kad tai yra pamatinių vertybių rinkinys, būsime pilietinė visuomenė.”

Ką mums žiūrėti ir ko mums klausyti? 

Prof. dr. Vytautas Mizaras pabrėžė informacijos sklaidos laisvės svarbą. „Mąstymo laisvė atsispindi per galimybę pasirinkti, kokią informaciją naudoti. Politinė valdžia negali kištis ir monopolizuoti žiniasklaidos. Ginti informacijos laisvę turėtų būti mūsų visų pareiga ir uždavinys, nacionalinio saugumo intereso klausimas. Aš nenorėčiau, kad Lietuvoje pasikartotų žiniasklaidos suvaržymų pavyzdžiai, kuriuos šiandien matome Lenkijoje, Vengrijoje”,– sakė profesorius. Esą kiekviena politinė valdžia turi intencijų vienaip ar kitaip kontroliuoti žiniasklaidą, tai yra politinės valdžios prigimtyje, kadangi ji supranta, koks galingas ginklas gali būti informacija.

Mizaras taip pat užsiminė apie siūlymą nustatyti kvotas Lietuvos kūrėjų muzikos transliavimui radijo stotyse, jog 35 proc. eterio laiko būtų leidžiama lietuviška muzika. „Panašus numatymas egzistuoja Prancūzijoje ir dar keletoje pasaulio šalių. Tačiau aš manau, kad tokios kvotos konstitucine prasme nėra pateisinamos. Tai nereiškia, kad šią iniciatyvą turime atmesti principine prasme, tačiau man kyla du klausimai dėl konstitucingumo atitikties – lygiateisiškumo principo prieš įstatymą ir ūkinės veiklos laisvės netinkamo reguliavimo. Be to, ES teisės požiūriu, toks įstatymas galėtų būti laisvo prekių judėjimo suvaržymas”,– kalbėjo teisininkas.

Esą šis projektas galėtų būti pozityvi diskriminacija, kuri iš esmės galėtų būti leidžiama, jei yra būtina ir padeda įgyvendinti konstitucines vertybes. Tačiau šio projekto tikslas – gauti daugiau pajamų. Pasak, V. Mizaro, atskirų asmenų komercinis interesas, remiantis ES teismų praktika, nėra pripažįstamas pakankamu tikslu tokiam pakeitimui. Be to, gali susidaryti barjerai platinant produkciją tarp Lietuvos ir kitų valstybių, nes užsienio produkcijai eterio liktų žymiai mažiau.

Užsimindamas apie visuomeninio transliuotojo padėtį Lietuvoje, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičiaus sakė, jog nuolatiniai greiti sprendimai, priimami šiandieninės valdžios, yra žalingi ne tik žiniasklaidai, bet ir valstybei. „Būtent taip paskutiniu metu siekiama priimti žiniasklaidos veiklą reglamentuojančias pataisas. Visuomenėje trūksta diskusijų, sprendimai yra neargumentuoti. Man šiandien svarbiausia yra ne visuomeninio transliuotojo kokybė, bet jo valdymo klausimas.”

Ką ir kaip mums kalbėti?

Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė pabrėžė, kad laisvė kalbėti, reikšti savo nuomonę, teisė į privatumą, saviraiškos laisvę, turi būti užtikrinta demokratinėje valstybėje. Į privatų gyvenimą galima kištis tik jei tai nėra savavališkas kišimasis ir yra sankcionuotas teismo. Taip pat negali būti pažeista nekaltumo prezumpcija.

„Daug teisės aktų šiandien užtikrina šias teises ir laisves. Bet įdomu tai, kad jie veikia tik iš asmens į asmenį. Kitaip tariant – asmuo turi galimybę apsiginti prieš asmenį, tačiau ar turi galimybę apsiginti prieš valstybę? Valstybei nustatytos visai kitokios taisyklės, pagal kurias gali būti pažeistas privatumas, garbė į orumą.”

Pasak Advokatų tarybos pirmininko, iš VSD ir kitų institucijų ataskaitų matyti, kad žmonių privatumas yra pažeidžiamas nuolat, jų pokalbių klausomasi žymiai dažniau, nei galvojame: „VSD pateiktų išvadų ir konsultacijų skaičius 2017 m. viršija 45 000, nors pasiklausymo sankcijos oficialiai išduotos tik kiek daugiau nei du tūkstančiams atvejų.. Žmonės mano, kad Žvalgybos įstatymas nukreiptas tik prieš užsienio priešus, tačiau taip nėra. Aš tikiuosi, kad greitu metu kas nors kreipsis į Konstitucinį teismą dėl sprendimų neteisėtai sekti asmenis ir rinkti apie juos duomenis. O kur dar įstatymo garantuojama teisė sužinoti apie tavo pasiklausymo faktą ir pareigūnų pareiga ištrinti nepanaudotus žvalgybos metu surinktus duomenis? Kiek žmonių buvo informuoti ar patys to reikalavo?“

Profesorius V. Mizaras paantrino, jog šia tema trūksta tiek visuomenės, tiek teisininkų iniciatyvos. „Kodėl mes patys teisininkai nesame aktyvūs. Kita vertus, aš esu iš tos asmenų grupės, kuri nelabai tiki privatumo apsaugojimu. Mes galime stengtis jį saugoti, bet negalime užtikrinti apsaugos dabartinių technologijų amžiuje. Bet tai nereiškia, kad nieko neturime daryti. O kalbant apie teisę ginti garbę ir orumą, net jei teismas ir pripažins pažeidimą, žmogaus gyvenimas gali būti sužlugdytas. Kad vėliau buvo palankus sprendimas priimtas, niekam nerūpės.”

Diskusijos dalyviai baigė renginį linkėdami vieni kitiems bei visuomenei pilietiškumo ir teigiamų pokyčių.

Renginio vaizdo įrašas

 

Raktažodžiai
Close
Close