Teismai

LAT: ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimo procesas turi būti nemokamas

Byloje nustatyta, kad gimnazijos mokytojas (ieškovas) kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (DGK) dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Gimnazija (atsakovė) pateikė atsiliepimą DGK į ieškovo prašymą, kurį parengė advokatas. Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą kaip nepriskirtiną DGK kompetencijai, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.

Kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 217 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, aiškinimo ir taikymo, ginčo šalių darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kai tas ginčas vėliau tapo teisminis, priteisimo teisme.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priteisė atsakovei 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų (tiek patirtų DGK, tiek bylinėjantis teisme) atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas sumažino bylinėjimosi išlaidas iki 1400 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nepriteisdamas 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos DGK, atlyginimo, nurodė, kad DK 217 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai įtvirtinta nuostata, jog darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos. Ši nuostata vertintina kaip imperatyvi.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsniu nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies, nepaisant to, kam – darbo ginčų komisijai ar teismui – prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo yra pareiškiamas. Ši teisės norma vienodai taikytina tiek tuo atveju, kai darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas užbaigiamas DGK, tiek ir tuo atveju, kai tokio pobūdžio darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą.

Kasacinis teismas nurodė, kad besikreipusi į DGK ir šiai nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės šalis gali naudotis advokato paslaugomis, tačiau, vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, negali tikėtis turėtų išlaidų šioms paslaugoms atlyginimo priteisimo iš antrosios šalies ir turi prisiimti pasekmes dėl ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Darbo ginčo šalys, planuodamos savo elgesį, turi atsižvelgti į teisės aktuose imperatyviai įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad Darbo kodeksas nesuteikia pirmenybės CPK normoms dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal DK 217 straipsnio 3 dalį. Dėl to tokiu atveju, kai DGK išnagrinėtas darbo ginčas perkeliamas nagrinėti į teismą, teismas bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų nagrinėjant ginčą DGK, atlyginimo klausimą išsprendžia taikydamas DK 217 straipsnio 3 dalį, o ne CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (DK 3 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje kasacinis teismas suformulavo naują teisės aiškinimo taisyklę: „DK 217 straipsnio 3 dalis aiškintina kaip reiškianti, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsniu nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies, nepaisant to, kam – darbo ginčų komisijai ar teismui – prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo yra pareiškiamas, nes tokia teise šie darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai įstatymų leidėjo valia nedisponuoja; ši teisės norma vienodai taikytina tiek tuo atveju, kai darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas užbaigiamas DGK, tiek ir tuo atveju, kai tokio pobūdžio darbo ginčas, išnagrinėtas DGK, perkeliamas nagrinėti į teismą.“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button