ES Bendrasis Teismas Liuksemburge: nuo lietuviško medaus kokybės iki 4,34 mlrd. eurų baudos „Google“

Liuksemburge esančiame teisme sprendžiami ir Lietuvai svarbūs klausimai.

Lietuvoje plačiai žinomas Strasbūre įsikūręs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėjantis galimus žmogaus teisių pažeidimus. Tačiau mažytėje Liuksemburgo valstybėje yra įsikūręs ir dar vienas itin svarbus visiems Europos Sąjungos piliečiams teismas – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, susidedantis iš dviejų teismų: Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo. Apie Bendrojo Teismo darbą kalba teisėjas iš Lietuvos Virgilijus Valančius.

– Kaip trumpai apibūdintumėte Bendrąjį Teismą?

– Liuksemburge nuo 1953 metų įsikūrusio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) misija yra garantuoti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos (ES) teisės. Šiuo bendru pavadinimu vadinamas ESTT iš tiesų yra sudarytas iš dviejų teismų – Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo, kurių kiekvienas turi atskirą jurisdikciją, t. y. jam nagrinėti priskirtas bylas. ES Bendrasis (tuomet – Pirmosios instancijos) Teismas pradėjo veikti 1989 m. Šis teismas buvo įkurtas siekiant sumažinti Teisingumo Teismo krūvį. Kadangi ir Bendrojo Teismo darbo krūvis ilgainiui padidėjo, 2016 metais pradėta vykdyti Bendrojo Teismo reforma, numatanti, kad laipsniškai, iki 2019 m. rudens visos ES valstybės turės po 2 teisėjus. Šiuo metu Bendrajame Teisme dirba 45 teisėjai. Beje, oficiali ESTT vidinė kalba yra prancūzų. Visi teisėjų pasitarimai, diskusijos ir bet koks darbas tiek su bylomis, tiek su personalu vyksta tik prancūzų kalba. Teismo posėdžio kalbą Bendrajame Teisme pasirenka pareiškėjas. Visiems teismo proceso dalyviams ir teismui užtikrinamas vertimas.

– Su kuo palygintumėte ES Bendrąjį Teismą? Kokios bylos jame nagrinėjamos?

– ES Bendrasis Teismas yra tarsi ES administracinis-ekonominis teismas su tam tikru socialiniu aspektu. Jis nagrinėja ginčus tarp ES viešosios administracijos priimtų aktų ir asmenų, kurių tie aktai netenkina. Lietuvoje šis teismas iš dalies atitiktų administracinį teismą.

ES administracinis aparatas yra sudėtingas, priimantis ir įgyvendinantis gausybę teisės aktų, sukeliančių įvairiausias teisines pasekmes daugeliui asmenų. Tai – ginčai dėl ES Komisijos, kitų institucijų ar tarnybų priimtų aktų, ginčai tarp įvairių ES institucijų ir jų tarnautojų ir pan. Pavyzdžiui, daugiau nei pusę nagrinėjamų ginčų Bendrajame Teisme 2017 metais sudarė tiesioginiai asmenų ieškiniai dėl ES institucijų aktų teisėtumo. Ieškovu šiame teisme gali tapti praktiškai bet kas: ES Valstybė narė, ES institucija, tarnyba, agentūra ar bet koks fizinis ar juridinis asmuo, atitinkantis tam tikrus procesinius reikalavimus. ES Bendrojo Teismo jurisdikcija apima daugelį sričių. Tai – konkurencija, valstybės pagalba, aplinka ir vartotojai, žemės ūkis, sveikatos apsauga, švietimas ir kt.

– ES teismų žinomumas Lietuvoje yra menkas. Kuo tai paaiškintumėte?

– Kartais manoma, kad, jei teismas yra Liuksemburge, tai jame sprendžiamos bylos žmogui yra mažiau reikšmingos. Nacionalinio teisėjo sprendimas, natūralu, yra greičiau ištransliuojamas, sprendžiamas konkretus ginčas „čia ir dabar“, pasekmės lengviau suvokiamos. Lietuva nėra išskirtinė. ES institucijų ir teismų žinomumas vis dar yra menkas visose ES valstybėse narėse. Beje, vienas neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad net ir teisėjai apie ESTT veiklą senosiose ES valstybėse žino mažiau nei, pavyzdžiui, Lenkijoje. Informacijos trūkumas neretai ir trukdo suvokti ESTT priimamų sprendimų pasekmes. O pasekmės, nors ir nesame bylų dalyviai, kiekvienam iš mūsų būna labai konkrečios.

– Gal galite pateikti konkrečių pavyzdžių?

Kuo ESTT sprendimai aktualūs Lietuvos žmonėms?

– Patys įvairiausi. Pateiksiu tik keletą pavyzdžių. Nors lietuviai suvartoja medaus gerokai mažiau nei, tarkime, japonai, tai nereiškia, kad nežinome, jog geros kokybės medus – sveikatos šaltinis. Tačiau retas žino, kad šį pavasarį ES Bendrasis Teismas atmetė pasaulio chemijos pramonės gigantų „Bayer“ ir „Sygmeta“ ieškinius ir paliko galioti ES įvestus draudimus naudoti tam tikrus insekticidus, manoma, naikinančius bičių populiaciją. Akivaizdu, tokio sprendimo pasekmės aktualios visiems medaus vartotojams. Vis dažniau naudojamės oro transportu. ES numatyta keleivių teisė į kompensacijas atidėtų ar atšauktų skrydžių atvejais lemia ir su tuo susijusius ginčus. Galima išskirti bendrą tendenciją, jog vartotojų teisės yra stipriai ginamos ir tik išimtiniais atvejais oro transporto įmonės neprivalo prisiimti atsakomybės. Pavasarį Teisingumo Teismas išaiškino, jog po netikėto pranešimo apie įmonės restruktūrizavimą kilęs orlaivių įgulų narių „laukinis streikas“ negali būti aplinkybe, dėl kurios oro transporto bendrovė būtų atleidžiama nuo pareigos mokėti kompensaciją skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Kitoje byloje Teisingumo Teismas taip pat nurodė, jog kompensacija už skrydžio atidėjimą keleiviui priklauso ir tuo atveju, kai vykdomas jungiamasis skrydis iš ES valstybės į ne ES valstybę su tarpiniu nutūpimu už ES ribų. Jei skrydžiai rezervuoti atliekant vieną užsakymą, jie turi būti laikomi vienu jungiamuoju skrydžiu, ir iš ES valstybėje narėje esančio oro uosto prasidėjusiam skrydžiui privalėjo būti taikomos ES teisėje nustatytos garantijos. Gausėja bylų dėl IT naudojimo ir jų atitikmens ES teisei. Šiuo metu nagrinėjimo Bendrajame Teisme laukia vienos iš garsiausių pastarojo laikotarpių bylų, susijusios su bendrovei „Google“ Europos Komisijos paskirtomis baudomis dėl konkurencijos teisės pažeidimų. Vienoje iš bylų ginčas kilo dėl praėjusių metų Europos Komisijos sprendimo paskirti „Google“ 2,4 mlrd. eurų baudą dėl to, kad ši įmonė paieškos rezultatuose pirmenybę teikė savo kainų palyginimo paslaugai. Be to, ką tik Bendrąjį Teismą pasiekė dar vienas ieškinys, kuriuo ginčijamas Europos Komisijos sprendimas paskirti „Google“ 4,34 mlrd. eurų baudą už jos neteisėtą praktiką dėl trijų rūšių piktnaudžiavimo, kuris buvo įvertintas kaip dalis bendros „Google“ strategijos, skirtos įtvirtinti savo dominavimą bendrosios paieškos internete rinkose. Viešojoje erdvėje pasigirsta pranešimų, esą įsigydami tam tikras vienodai paženklintas ir tapačiai nurodytos sudėties prekes vartotojai, tarkime, ES vakaruose ir rytuose realiai gauna skirtingos kokybės gaminius, sukėlė ir pagrįstą daugelio pasipiktinimą. Nereikia būti orakulu spėjant, kokia baigtis, nustačius tokius faktus ir deramai teisiškai įforminus, lauktų atitinkamo gamintojo, bylai pasiekus teismą.

– Ar dažnai Liuksemburge bylinėjasi Lietuvos valstybė?

Apskritai, kaip ji atrodo bendrame kontekste? – Yra bylų, kuomet Lietuva skundžia, jos manymu, neteisėtus ES institucijų sprendimus. Tai bylos, kuriose ginčijami Europos Komisijos sprendimai, susiję su ES paramos Lietuvai skyrimu. Kartais susiduriama su požiūriu, kad skųsti ES institucijų sprendimus yra beprasmiška, neva pasiekti jų panaikinimą ES teismuose yra beveik neįmanoma. Lietuva šiuo klausimu ne kartą pademonstravo, jog ES institucijos taip pat klysta, o tinkamas atstovavimas leidžia pasiekti pergales prieš šias institucijas ES teismuose. Todėl labai svarbu laiku ir tinkamai reaguoti į priimtus Lietuvai svarbius sprendimus bei neabejoti, jog savo teises ginti verta. Vienas iš tokių pastarojo laikotarpio pavyzdžių – š. m. gegužę Bendrojo Teismo priimtas sprendimas, kuriame Lietuva ginčijo Europos Komisijos sprendimą į Lietuvai skirtą paramą neįskaityti PVM išlaidų. Bendrasis Teismas šioje byloje pritarė Lietuvos pozicijai, konstatavęs, kad Komisija suklydo nustačiusi, jog PVM išlaidos neturėjo būti finansuojamos. Tokių išlaidų tinkamumas finansuoti turi būti vertinamas kiekvienu atveju individualiai, pagal ES teisėje nustatytas sąlygas. Tai lėmė Lietuvos laimėjimą šioje byloje – Europos Komisijos sprendimas dėl paramos sumažinimo buvo panaikintas. Apskritai, kitų ES Valstybių narių kontekste Lietuva atrodo tikrai gerai. Pabrėžtina, kad nuo 2013 metų Lietuvos valstybė nė karto nebuvo paduota į ESTT dėl ES teisės pažeidimo.

Straipsnis parengtas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos