Komentarai

G. Taminskaitė. Metai po naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo – kokie pirmieji rezultatai

Pasibaigus pirmiesiems metams po naujojo Darbo kodekso (DK) įsigaliojimo, matyti ir pirmieji iššūkiai, su kuriais praktikoje susidūrė darbdaviai ir darbuotojai, kokios sritys pasirodė jiems esančios painiausios, kiek ir kaip pakito darbo teisės ginčus sprendžiančių ir darbo santykius kontroliuojančių institucijų darbas. Tokie klausimai yra aptariami Valstybinės darbo inspekcijos pateiktame Darbo kodekso taikymo apibendrinime pirmaisiais metais po jo įsigaliojimo (DK įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d.).

Naujajame darbo kodekse buvo įtvirtintos naujos darbo sutarčių rūšys: projektinio darbo, pameistrystės darbo, darbo vietos dalijimosi ar darbo keliems darbdaviams. Naujai sudarytų sutarčių analizė parodė, kad naujų sutarčių rūšys šiuo metu sudaro labai nedidelę dalį (0,6 proc.) visų sudarytų darbo sutarčių. Iš viso per metus nuo naujojo darbo kodekso įsigaliojimo skaičiuojama 623 857 sudarytų naujų darbo sutarčių, iš kurių 147 810 (23,5 proc.) buvo terminuoto pobūdžio. 23 457 šių sutarčių sudaro įvairios naujos darbo sutarčių rūšys su terminu, t. y. tokios sutartys, kaip terminuota laikinojo įdarbinimo sutartis, sezoninio darbo sutartis,. bei sutartys, kurios savaime yra terminuotos, pvz., projektinio darbo sutartis ir pan.

VDI analizavo ir darbo sutarčių nutraukimus. Buvo registruota 599 540 darbo sutarčių nutraukimo atvejų, iš kurių 73 proc. buvo nutraukta darbuotojo iniciatyva ir tik 5 proc. darbdavio iniciatyva. Tik 13 proc. baigėsi pasibaigus darbo sutarties terminui, 5 proc. – šalių susitarimu ir 4 proc.  – kitais pagrindais. Darbo sutartys darbdavio iniciatyva buvo nutrauktos retai (30 664 atvejų), daugiausia (58 proc.) – dėl darbuotojo kaltės, 30 proc. – be darbuotojo kaltės, 11 proc. po išbandymo laikotarpio dėl nepatenkinamų darbo rezultatų ir 1 proc. darbdavio valia pagal DK 59 str. Akivaizdu, kad DK 59 straipsniu, leidžiančiu nutraukti darbo sutartį su darbuotoju prieš 3 dienas, tačiau sumokėjus 6 VDU kompensaciją, nebuvo piktnaudžiaujama.

Naujuoju Darbo kodeksu buvo išplėstos ikiteisminės ginčų sprendimo institucijos – Darbo ginčų komisijos (DGK) kompetencijos ribos. Jai buvo priskirti ir ginčai dėl atleidimo iš darbo bei nušalinimo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl nekonkuravimo susitarimų, dėl galimos diskriminacijos bei dėl baudų skyrimo darbdaviui už DGK arba teismo sprendimo ar nutarties nevykdymo. Tai sąlygojo darbo ginčų komisijoms pateikiamų prašymų skaičiaus augimą (24 proc.), lyginant su praėjusiais metais. Net 50 proc. priimtų nagrinėti prašymų DGK patenkino pilnai arba iš dalies. Įspūdingų rezultatų, lyginant su praėjusiais metais, pasiekta taikos sutartimis –  jų šiemet buvo patvirtinta dvigubai daugiau. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, teismai pradėjo nagrinėti apie 9 proc. darbo santykių bylų po jų nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje ir tik 12 proc. iš jų atvejų ieškinius tenkino. Taigi, darbo ginčų sprendimas po naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo, išplėtus darbo ginčų komisijos kompetencijų ribas ir taip sumažinus teismams tenkantį krūvį, tapo efektyvesnis ir ekonomiškesnis.

Reikšminga paminėti, kad VDI duomenimis šiuo metu Lietuvoje galioja 3 140 kolektyvinės sutartys, iš kurių 411 yra šakos kolektyvinė sutartis. Po naujojo darbo kodekso įsigaliojimo įmonėse buvo sudarytos 3 665 naujos darbo tarybos, kuriose iš viso yra 13 505 nariai. Šiuo metu darbo tarybos ūkio subjektuose darbuotojus atstovauja 28 proc. atvejų. Darbuotojai įmonėse atstovaujami taip pat ir kitais atstovavimo būdais (kartais vienoje įmonėje veikia keli skirtingi darbuotojų atstovai), kaip pavyzdžiui, per įmonės profesinę sąjungą (8 proc. atvejų), ekonominės šakos profesinę sąjungą (1proc. atvejų), išrinktą darbuotojų patikėtinį (66 proc. atvejų). Taigi, socialinė partnerystė, nepaisant išaugusio darbo tarybų skaičiaus dėl naujuoju darbo kodeksu pakeisto reguliavimo, išlieka ta darbo santykių sritimi, kuria tiek darbuotojai, tiek darbdaviai domisi bei siekia pasinaudoti jos galimybėmis mažiausiai.

VDI taip pat pažymėjo, kad 19 proc. išaugo VDI administracinių nusižengimų protokolų už darbo teisės pažeidimus skaičius, lyginant su praėjusiais metais. Valstybiniai darbo inspektoriai šiais metais nustatė bene du kartus daugiau pažeidimų ir surašė bene tiek pat daugiau reikalavimų pažeidimams pašalinti nei pernai.

Valstybinė darbo inspekcija atlieka ir konsultacines funkcijas. Patys painiausi naujojo Darbo kodekso įgyvendinimo klausimai pasirodė esantys susiję su darbo bei poilsio laiko reglamentavimu, su budėjimu, naktiniu darbu, atostogų suteikimu, nekonkuravimu ir konfidencialios informacijos apsaugos susitarimais, dėl darbo tarybų sudarymo procedūrų. Būtent šie klausimai darbuotojams ir darbdaviams sukėlė bene daugiausiai neaiškumų ir problemų. Taip pat skaičiuojama, jog trys ketvirtadaliai į VDI besikreipusių asmenų labiausiai domėjosi nauju darbo sutarčių reglamentavimu – jų sudarymu, turiniu, būtinosiomis sąlygomis, vykdymu ir pasibaigimu. Daug dėmesio kilo ir nagrinėjant darbo grafikų sudarymą, darbo laiko režimą ir darbo laiko normas. Tuo tarpu, nepaisant siekimo konsultacijų metu atskleisti socialinio dialogo svarbą darbo santykio subjektams, mažiausiai susidomėjimo teko socialinei partnerystei ir kolektyvinėms sutartims.

Gabrielė Taminskaitė yra VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros doktorantė

 

 

 

 

 

Raktažodžiai
Close
Close