Teismai

LAT: faktas, kad asmuo nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais

Spalio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl  teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas R. D. 2016 m. spalio 7 d. ieškiniu prašė teismo pripažinti faktą, kad jis nėra M. D. tėvas.  Jis nurodė, kad jo ir atsakovės A. D. santuoka nutraukta 2011 m. balandžio 5 d. Po šalių santuokos nutraukimo gimė sūnus M. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl kito ginčo šalių sūnaus – G. D. gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovė A. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ieškovas nėra M. D. tėvas.  2016 m. rugpjūčio 12 d. buvo atliktas tyrimas siekiant nustatyti, ar ieškovas yra M. D. biologinis tėvas; gauta išvada, kad ieškovas nėra M. D. biologinis tėvas. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė.

LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais.

Tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad vaiko motinos sutuoktinis (ar buvęs sutuoktinis, tuo atveju jei vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos) nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė. Vaiko atžvilgiu negali likti netikrumo išsprendus klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti tikrąją tėvystę.

Apibendrinus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, be kita ko, vertinama, ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. D. tėvas (teisinio statuso ir socialinės tėvystės prasme) yra ieškovas R. D., kuris, vaikui gimus Vokietijoje, įregistravo jį kaip savo sūnų, 2011 m. birželio 23 d. suteikė jam vardą ir savo pavardę. Išduotame vaiko gimimo įraše nurodyta, kad vaiko tėvas yra ieškovas. Ieškovas siekė, kad atsakovė grįžtų su juo gyventi į Lietuvą. Šalims susitaikius ir grįžus gyventi į Lietuvą, ieškovas vaiką priėmė kaip savo, juo rūpinosi, ir iki pat 2016 m. balandžio mėnesio teikė išlaikymą. Tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavęs glaudus socialinis ryšys, vaikas ieškovą laiko savo tėvu, nori su juo bendrauti, jo pasiilgsta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė paaiškino, kad vaikas buvo pradėtas ir gimė jai laikinai gyvenant su Vokietijos piliečiu M. S. Vokietijoje, kuris šiuo metu miręs, todėl nėra galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvą.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad šuo atveju, egzistuojant ieškovo ir vaiko socialiniam ryšiui, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Tai traumuotų vaiką psichologiškai. Taigi nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti susiklosčiusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą.

Be to, nutartyje pabrėžta, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovas praleido CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties dėl tėvystės nuginčijimo terminą, kuris skaičiuojamas nuo momento, kai asmeniui paaiškėjo aplinkybės, teikiančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Ieškovui nuo pat vaiko gimimo turėjo būti žinoma arba susidaryti rimtų abejonių dėl to, kad jis galimai nėra biologinis vaiko tėvas. EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams nei asmens interesui paneigti savo tėvystę.

 

Back to top button