Teismai

EŽTT pripažino objektyvaus teismo nešališkumo kriterijaus pažeidimą byloje prieš Lietuvą

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) spalio 16 d. priėmė sprendimą byloje Dainelienė v. Lietuvą. Byloje pripažintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimas, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos, kuri nusprendė nepriimti pareiškėjos kasacinio skundo, pirmininkas buvo teisėjas, kurio sūnus buvo prokuroras pareiškėjos baudžiamojoje byloje dėl svetimo turto iššvaistymo.

Lietuvos vyriausybės atstovas ginčijo, kad pareiškėja, ištaisius trūkumus, galėjo dar kartą pateikti kasacinį skundą arba galėjo prašyti atnaujinti terminą kasacinio skundo pateikimui. Tad buvo neišnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės. Be to, pažymėjo, kad kompiuterinė sistema sudaro teisėjų kolegijas Lietuvoje ir nėra pareigos pranešti pareiškėjams apie atrankos kolegijos sudėtį, nes jos kas mėnesį yra skelbiamos viešai internete. EŽTT pabrėžė, kad laikomąsi praktikos, jog užtenka vieną kartą kreiptis su skundu į tą patį teismą, kad būtų išnaudotos teisinės gynybos priemonės. Šiuo atveju kasacinis skundas būtų teikiamas į tą patį teismą, tad pareiškėja negalėjo tikėtis, kad vėliau bus priimtas kasacinis skundas. Be to, nėra aišku, ar pareiškėja galėjo žinoti, kada kasacinio skundo priėmimo klausimas bus nagrinėjamas ir neturėjo tinkamų galimybių pateikti nušalinimą teisėjui.

EŽTT pabrėžė, kad teisėjų nešališkumui nustatyti yra taikomas objektyvusis ir subjektyvusis testas. Turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Šiuo atveju teisėjo sūnus, dirbdamas prokuroru, iškėlė baudžiamąją bylą pareiškėjai, tad turėjo svarbų vaidmenį baudžiamojoje byloje, o jo tėvas sprendė kasacinio skundo priėmimo klausimą aukščiausios instancijos teisme ir buvo atrankos kolegijos pirmininkas, tad pareiškėja galėjo tikrai turėti abejonių dėl teismo nešališkumo.

Pabrėžta, kad turi būti sukurta sistema, kuri neleistų teisėjams gauti nagrinėti bylų, kuriose dalyvauja jų šeimos nariai, be to, teisėjas, gavęs nagrinėti bylą, turi pareigą patikrinti, ar nėra byloje dalyvaujančių asmenų, su kuriais jis turi giminystės ryšių. Šioje byloje nėra duomenų, kad teisėjas būtų pranešęs, kad jis yra baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikusio prokuroro tėvas. Be to, EŽTT nurodė, kad Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra reikalavimo kasaciniame skunde nurodyti prokurorą. Teisėjų kolegija nusprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos sudėtis negalėjo užtikrinti visiško teismo nešališkumo ir neatitiko objektyvaus testo kriterijaus ir tokiu būdu buvo pažeistas EŽTK 6 straipsnis.

 

 

Back to top button