Teismai

LAT: pateikiami prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turi remtis ne tik subjektyvia nuomone, bet ir realiais skaičiavimais

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija spalio 11 d. priėmė svarbią nutartį dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių turto vertės vykdymo procese nustatymą, asmenis, galinčius skųsti antstolio patvarkymus, prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo.

Nutartyje teigiama, kad įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.

Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Nagrinėjamu atveju pareiškėja rėmėsi tik skolininkės pateiktais specialistų preliminariais turto vertinimais, o antstolis, reaguodamas į skolininkės prieštaravimus, buvo nurodęs jai terminą, per kurį ji turėjo pateikti papildomus įrodymus, tačiau nei pati skolininkė, nei vėliau antstolio veiksmus skundusi pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu eksperto nustatyta areštuoto turto kaina. Antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę to prašiusiam asmeniui nesumokėjus ekspertizės išlaidų – jei to asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad antstolio veiksmus skundžiantys asmenys turi pateikti pagrįstus įrodymus savo suinteresuotumu vykdymo proceso rezultatu, paprastai tai būna įsigaliojęs teismo spendimas dėl priteisimo ar kitas panašius teisinius padarinius sukeliantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad skolininkė jai yra skolinga pagal jų sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir bendradarbiavimo sutartis. Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjos argumentais, kad kreditorius visada yra suinteresuotas savo skolininko turtine padėtimi ir nors vykdymo procese turėtų dalyvauti tik vykdymo veiksmus pradėję asmenys, vykdymo proceso dispozityvumo principas leidžia išieškotojui (ar kaip nagrinėjamu atveju skolininkės kreditoriui) neperžengiant įstatymo nustatytų ribų pasirinkti priemones, reikalingas savo reikalavimo vykdymui užtikrinti ar reikalavimo teisei išsaugoti. Vis dėlto suinteresuotas asmuo, rinkdamasis savo teisių gynimo priemones, neturi piknaudžiauti teise ir vilkinti proceso. Priešingai, jis turi dėti visas pastangas, kad kiek įmanoma operatyviau būtų pasiektas byloje reikalingas rezultatas.

Be to, nutartyje konstatuota, kad CPK 279 straipsnio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad teismo nutartimi, kuria išsprendžiamas tam tikras klausimas iš esmės, pavyzdžiui, patvirtinami antstolio veiksmai dėl turto vertės nustatymo, gali būti nustatyti prejudiciniai faktai. Tačiau, nepaisant to, nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje nustatytos aplinkybės galėjo būti vertinamos tik kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nes pareiškėja nedalyvavo kitoje byloje, be to, šioje byloje pareiškėja skundžia ne tik antstolio patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, bet taip pat ir antstolio patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo.

Back to top button