Teismai

EŽTT: neteisėtas atleidimas iš darbo ne visada pažeidžia teisę į privatų gyvenimą

Europos Žmogaus Teisių Teismo  (EŽTT) Didžioji kolegija, išnagrinėjusi bylą Denisov v. Ukrainą vienbalsiai pripažino Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisės į sąžiningą bylos nagrinėjimą) pažeidimą bei atmetė skundą pagal 8 straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Byla buvo susijusi su pareiškėjo atleidimu iš Kijevo apeliacinio administracinio teismo pirmininko pareigų. Teismas nustatė, kad aplinkybės, kai Aukščiausioji Teisingumo Taryba (Taryba) atleido Denisov iš teismo pirmininko pareigų dėl neefektyvaus valdymo ir kai Aukščiausiasis Administracinis Teismas vėliau peržiūrėjo šį sprendimą, panašios į bylos Oleksandr Volkov v.Ukrainą aplinkybes.

Taryba nebuvo pakankamai nepriklausoma ir nešališka – dauguma Tarybos narių nebuvo teisėjai, dalis Tarybos narių vienokiu ar kitokiu būdu dirbo valstybės institucijose ir jų atlyginimas priklausė nuo valstybės, be to, vienas iš teisėjų buvo pirminio tyrimo, kuriuo rekomenduota atleisti Denisov, nariu.  Vėliau Aukščiausiasis Administracinis Teismas  nesugebėjo įvertinti ir ištaisyti proceso trūkumų – nurodė, kad Denisov neginčijo faktų, susijusių su jo atleidimu, be to, teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjas skundė pirmosios institucijos nešališkumą. Pats Aukščiausiasis Administracinis Teismas nebuvo visiškai nepriklausomas nuo Tarybos, tad ir teisėjai negalėjo būti tiek nepriklausomi ir nešališki, kiek to reikalauja Konvencija. Dėl šių priežasčių buvo pažeista teisė į sąžiningą bylos nagrinėjimą.

Svarbu, kad, atsižvelgdama į teismų praktiką, EŽTT Didžioji kolegija pažymėjo, kad Konvencijos straipsnis dėl privataus gyvenimo apsaugos gali būti taikomas ir darbo ginčuose. Tačiau šio straipsnio nebuvo galima taikyti Denisov atveju, kadangi jo atleidimo priežastys nesusijusios su jo privačiu gyvenimu ir pats atleidimas nebuvo tiek reikšmingas jo asmeniniam gyvenimui. Svarbi aplinkybė yra ta, kad Denisov liko dirbti teisėju teisme iki paties jo atsistatydimo. Tad jo, kaip teisėjo, kompetencija nebuvo abejojama, o profesinė reputacija taip pat smarkiai nenukentėjo. Pasėkmės, kurias jis patyrė prarasdamas savo prestižą dėl pareigų, kurių neteko, ar dėl netekto atlyginimo, nebuvo pakankamai sunkios, jog būtų galima pritaikyti šį Konvencijos straipsnį.

Tad EŽTT pabrėžė, kad EŽTK 8 straipsnis gali būti taikomas darbo ginčams, tik jei atleidimo iš darbo pasekmės yra labai rimtos ir ypatingai įtakoja asmens privatų gyvenimą. Turi būti vertinamas privatus asmens gyvenimas iki atleidimo iš pareigų ir po atleidimo. Tuo tarpu Denisov atleidimas nebuvo susijęs su jo privačiu gyvenimu, o su jo kaip teismo pirmininko darbo kokybe. Remdamasis faktais, Teismas nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog atleidimas turėjo asmens privačiam gyvenimui esminių pasekmių, kurios patektų į Konvencijos 8 straipsnio taikymo sritį. Tad susiaurino šio straipsnio taikymą tokio pobūdžio ginčams, skirtingai nei, pavyzdžiui, 2016 metų sprendime Ermenyi v. Vengriją. 

Raktažodžiai
Close
Close