Procesinis teismo sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis negali būti skundžiami neturint teisinio suinteresuotumo jų pakeitimu ar panaikinimu
Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės individualiosios įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, konstatavus, jog atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti.
Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė neginčijo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies atsisakyti iškelti jai bankroto bylą. Ji tik nesutiko su skundžiamos teismo nutarties motyvais. Vilniaus apygardos teismas atsisakė atsakovei individualiajai įmonei iškelti bankroto bylą, pripažindamas, kad nors atsakovė ir turi pradelstų įsipareigojimų, tačiau įmonė nėra nemoki, vykdo veiklą, todėl nėra pagrindo kelti atsakovei bankroto bylos. Apeliantė, nesutikdama su šia nutartimi, siekė, kad ji būtų panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o pakartotinai nagrinėjant bylą būtų pripažinta, kad atsakovė yra moki įmonė ir ateityje nepasikartotų nepagrįsti pareiškimai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
Teismas nurodė, kad apskųsta nutartis gali būti apeliacijos objektu, tačiau vertino, ar atsakovė yra subjektas, turintis teisę paduoti atskirąjį skundą.
„Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata(teismo galutinai išspręsto klausimo) galią, nustatymas. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeisti ar panaikinti dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalankūs.“
Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl atsakovės nebuvimo nemokia (buvimo mokia) įmone nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo tvirtinti, jog įmonė ir ateityje bus moki. Taip pat apeliantės siekio, jog ateityje nebūtų pateikta naujų pareiškimų dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, neužtikrintų ir kitokio turinio (motyvacijos prasme) teismo nutartis, nes finansinė įmonės padėtis yra ne statinė, o dinaminė, kuri ateityje gali pasikeisti ir turi būti vertinama iš naujo.
Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė apeliacine tvarka skundė jai palankią (tiek motyvų, tiek rezultato aspektu) pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog apeliantė nelaikytina teisiškai suinteresuotu subjektu dėl skundžiamos teismo nutarties (ar jos motyvų) pakeitimo ar panaikinimo.
Lietuvos apeliacinio teismo informacija
