R. Ališauskas. PPO galutinio sprendimo byloje dėl ES 3-iojo energetikos paketo dar teks palaukti

Šių metų rugpjūčio 10 d. paskelbtas Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) arbitrų kolegijos raportas byloje dėl ES 3-iojo energetikos paketo (DS476) artimiausiu metu nebus patvirtintas, nes abi ginčo šalys pateikė apeliacijas.

PPO byla dėl ES 3-iojo energetikos paketo prasidėjo 2014 m. balandžio mėn. Rusijai (ieškovas), paprašius konsultacijų su Europos Sąjunga (atsakovas) dėl direktyvų ir reglamentų, sietinų su ES 3-iojo energetikos paketo įgyvendinimu. Rusijos ieškinys apėmė ne tik susijusius ES teisės aktus, bet ir dujų sektoriaus reformų įgyvendinimą Lietuvoje, Kroatijoje ir Vengrijoje. Lietuvos atveju buvo ginčijami Gamtinių  dujų įstatymo straipsniai, susiję su dujų sektoriaus įmonių veiklos išskaidymu, atskiriant dujų tiekimo, transportavimo ir pan. veiklas. Taip pat buvo ginčijamos ES ir LR teisės aktų nuostatos, kad Suskystintų dujų terminalams (SGD) netaikomi veiklos išslaidymo reikalavimai. Rusijos teigimu, minėtos teisės aktų nuostatos diskriminuoja koncerno „Gazprom“ į Lietuvą ir kitas ES šalis vamzdynais tiekiamas dujas, lyginant su dujomis, importuojamis per SGD terminalą. Taip pat PPO byloje Rusija ypač kritikavo Lietuvoje įgyvendintą griežčiausią dujų sektoriaus reformos modelį, pagal kurį koncernas „Gazprom“ turėjo atsisakyti dujų vamzdyno valdymo.

Šalims nepavykus susitarti konsultacijų metu, 2015 m. liepos mėn., pagal PPO ginčų sprendimo procedūras, buvo įsteigta ginčą nagrinėjusi trijų arbitrų kolegija, o nuo 2016 m. vasario mėn. vyko aktyvus bylinėjimasis, kurio rezultatai viešai paskelbti 2018 m. rugpjūčio 10 d. PPO ginčų procesai priskirtini Bendrąjai prekybos politikos, t.y. išimtinei ES kompetencijai, todėl tarptautiniame bylinėjimesi ne tik ES, bet ir Lietuvą oficialiai atstovavo Europos Komisija, kartu dalyvaujant Lietuvos atstovams.

Rugpjūčio mėn. viešai paskelbtame PPO arbitrų kolegijos raporte dalis Rusijos pretenzijų  Europos Sąjungai pripažintos pagrįstomis, konstatuojant atitinkamus PPO teisės pažeidimus. Pavyzdžiui, vamzdynu OPAL transportuojamų Gazprom dujų sąlygas pripažino kiekybiniais apribojimais, todėl prieštaraujančiomis PPO teisės normoms. Taip pat kai kurios ES teisės aktų nuostatos dėl dujų sektoriaus infrastruktūros projektų su trečiosiomis šalimis buvo pripažintos diskriminuojančiomis Rusijos įmonių atžvilgiu.

Tačiau, minėtas PPO arbitrų kolegijos raportas vertintinas kaip itin palankus Lietuvai. PPO bylinėjimosi procese detaliai nagrinėti beveik visi Lietuvos dujų sektoriaus reformos klausimai. Kaip minėta, Rusijos pretenzijos Lietuvai neapsiribojo tik ES 3-iojo energetikos paketo įgyvendinimu, pagal kurį buvo atskirta dujų sektoriuje veikiančių įmonių veikla ir valdymas, bet taip pat ginčyta SGD terminalo veikla ir dujų importo sąlygos per šią infrastruktūrą. Pažymėtina, kad PPO arbitrų kolegijos raportas byloje dėl ES 3-iojo energetikos vertintinas kaip palankus Lietuvai dėl šių sprendimo punktų:

1. Lietuvoje įgyvendintas dujų sektoriaus įmonių pilnas veiklos atskyrimas, t.y. vienintelis ir griežčiausias modelis pagal ES 3-iąjį energetikos paketą, nepažeidžia PPO teisės normų.
2. LR Gamtinių dujų įstatymo normos, taip pat randamos ir atitinkamoje ES direktyvoje, kad valstybės valdomų dujų sektoriaus įmonių veiklos atskyrimas gali būti įgyvendinamas per du ar daugiau ūkio subjektų, pavaldžių skirtingoms ministerijoms, nepažeidžia PPO teisės normų.
3. SGD terminalo veiklai netaikomas veiklos atskyrimo reikalavimas nepažeidžia PPO teisės normų.

Tačiau PPO arbitrai pripažino, kad LR Gamtinių dujų įstatymo 29 straipsnio nuostatos prieštarauja PPO teisės normoms, nes LR įstatyme įtvirtintas energijos tiekimo saugumo vertinimas, taikomas tik dujų perdavimo sistemos operatoriams, susijusiems su trečiosiomis (užsienio) šalimis. Pažymėtina, kad ES šį, galimą PPO teisės normų pažeidimą, pripažino nuo bylinėjimosi pradžios, tačiau ES, kaip atsakovės, argumentai, kad rizika energijos tiekimo saugumui, kurią gali kelti vietos subjektai, lyginant su trečiųjų šalių subjektais, nėra vienoda, todėl skirtingos sertifikavimo sąlygos pateisinamos pagal PPO bendrųjų išimčių teisės normas, PPO arbitrams neatrodė pakankami ir priimtini.

Rugsėjo 21 d. ES pateikė apeliaciją dėl visų klausimų, kuriais PPO arbitrų kolegija pripažino ES ar atskirų valstybių narių, įskaitant Lietuvos, teisės aktus prieštaraujant PPO teisės normoms. Rusija apeliaciją pateikė rugsėjo 26 d. taip pat pilna apimtimi, t.y. dėl visų klausimų, kuriais pradinės Rusijos pretenzijos dėl ES 3-iojo energetikos paketo įgyvendinimo ir kitų ES energetikos politikos klausimų buvo atmestos.

Abiejų ginčo šalių motyvus dėl apeliacijų apimties vertinti sudėtinga, tačiau, greičiausiai, Rusijos sprendimą, bent dalinai, galėjo įtakoti ES pateiktos apeliacijos apimtis, nes prieš kelias savaites dujų koncerno „Gazprom“ atstovai viešai tvirtino, kad PPO arbitrų kolegijos sprendimas juos tenkina, nors Rusijos valdžios institucijų atstovai teigė, kad kai kurie minėto sprendimo punktai yra nekorektiški Rusijos įmonių atžvilgiu.

Pagal PPO Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 17 straipsnio nuostatas, apeliacijos procesas negali tęstis ilgiau kaip 90 dienų nuo apeliacijos pateikimo. Tačiau jau senokai praktikoje pripažįstama, kad toks terminas yra nerealus ir akivaizdžiai per trumpas dėl apeliacijų skaičiaus ir kompleksiškumo. Pastaraisiais metais PPO apeliacijos procesas vidutiniškai trukdavo 6 – 7 mėnesius, nors keliose, itin sudėtingose bylose PPO Apeliacinės tarybos sprendimo reikėjo laukti beveik du metus. Be to, vertinant apeliacijos trukmę, reikėtų atkreipti dėmesį, kad PPO Apeliacinės tarybos darbas kitais metais apskritai gali sustoti, nes JAV, reikšdama nepasitenkinimą PPO ginčų sprendimo mechanizmo darbu, daugiau kaip metus blokuoja naujų teisėjų skyrimą, dabartiniams PPO Apeliacinės tarybos teisėjams baigus savo kadenciją. Todėl, nuo šių metų rudens, PPO Apeliacinė taryba savo veiklą tęs su minimaliu teisėjų skaičiumi.

Taigi, nežiūrint Lietuvai palankaus PPO arbitrų kolegijos rugpjūčio mėnesį paskelbtame raporte dėl ES 3-iojo energetikos paketo (DS476), galutinio PPO sprendimo šiame bylinėjimosi procese dar teks palaukti bent iki kitų metų vidurio dėl prasidėjusio apeliacijos proceso.

Raimondas Ališauskas yra Mykolo Romerio Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto lektorius, doktorantas