Antstoliai

Ar keičiami įstatymai išgelbės Lietuvą nuo skolų?

Laiku negrąžintos skolos – didelė problema. Lietuvos skolininkų portfelyje įšaldyta daugiau nei 4 mlrd. eurų skolų, arba daugiau kaip dešimtadalis šalies bendrojo vidaus produkto. Tai nesumokėti atlyginimai darbuotojams, komunaliniai mokesčiai, negrąžintos paskolos, nesumokėtos baudos už administracinės teisės pažeidimus ir daugybė kitų skolų. Kas pasikeis nuo gruodžio įsigaliojus sušvelnintai skolų išieškojimo tvarkai? Ką žada tolesni antstolių veiklos pertvarkymai? Ar bus išlaikytas kreditorių ir skolininkų interesų balansas?

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras  pokalbis“ diskutavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė, teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, habilituotas teisės daktaras Vytautas Nekrošius ir Lietuvos verslo konferencijos prezidentas Valdas Sutkus.

Komentuodama nuo gruodžio 1 d. įsigaliosiančius Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimus, kuriais mažinamos išskaitomos sumos iš skolininkų pajamų bei gausias antstolių veiklos įkainių peržiūrėjimo iniciatyvas, Lietuvos antstolių rūmų vadovė I. Karalienė sakė pasigendanti kompleksinio požiūrio.

Niekas nepasiūlo nustatyti aiškių kriterijų ir metodikos, kaip tie įkainiai būtų nustatomi. Būtų skaidru ir paprasta, bet niekas to nesiūlo. Įdomu, kodėl?,– klausė I. Karalienė

Jos žodžiais, Lietuvos antstolių rūmų veiksmai patvirtina, kad antstoliai labai aktyviai siekia kuo skaidresnių įkainių reguliavimo svertų. Jau 2005 metais, praėjus tik dvejiems metams po institucinės reformos, antstolių iniciatyva pasitelktas tarptautinis auditas. Buvo vertinama, kaip įkainiai gali užtikrinti sprendimų vykdymo efektyvumą bei antstolių kontoroms priimti vykdyti visus vykdomuosius dokumentus, neatsižvelgiant į tai, kokie tai sprendimai. Tačiau nei antstolių veiklos įkainių nustatymo metodika, ne tvarka iki šiol nėra parengta ir priimta.

Kaip pabrėžė I. Karalienė, apie 20 proc. sprendimų antstoliams tenka vykdyti nuostolingai. Tai socialiai jautrios grupės vykdomieji dokumentai: iškeldinimai, išlaikymo vaikams išieškojimas, įpareigojimų laikytis bendravimo su vaiku tvarkos ir įpareigojimų nugriauti neteisėtai pastatytus statinius vykdymas. Kita problema – kad  apie 60 proc. visų pateikiamų reikalavimų įvykdyti nėra galimybės, kadangi skolininkai nemokūs arba imituoja nemokumą. Pavyzdžiui, iki skolos išieškojimo pradžios gaudavę po 700 eurų atlyginimo, jie staiga pradeda uždirbti dvigubai mažiau. Tai akivaizdi pajamų deklaravimo problema, kuriai esant piktnaudžiaujantys skolininkai prisitaiko prie visų procesinių priemonių ir bando išvengti mokėjimo.

Prof. habil. dr. V. Nekrošiaus teigimu, masinių antstolių veiklos reguliavimo pertvarkymų banga yra aukščiausio lygio populizmas. „Man tai labai primena Garliavos istoriją, kai visi kolektyviai šaukė, kaip mergaitę skriaudžia, bet niekas nesigilino, skriaudžia ar neskriaudžia,“– lygino V. Nekrošius. Tai jis laiko pavojinga tendencija, kadangi visiškai nesigilinama į esmę. Pasak V. Nekrošiaus, tai grėsminga ekonomikos raidai, nes veda į 2002 metus, kai, dirbant valstybiniams antstoliams, kreditorių reikalavimai beveik nebuvo užtikrinami.   Lietuvos verslo konferencijos prezidentas V. Sutkus su nerimu apibūdino pastaruoju metu plintančią tendenciją, kai koncentruojantis į lengvatas skolininkams ir antstolių veiksmų peržiūrėjimą, pamirštamos esminės skolų augimo priežastys. Tas, kuris negrąžina skolos, laikomas nukentėjusiuoju, o siekiantieji išieškoti skolą tampa neigiamais personažais.

„Mes girdime, kad skolininkas vargšas, kad jam sunku, kad jam reikia padėti. Bet realybėje matome, kad piktybiškas prasiskolinimas labai plinta. Ir jeigu dar įvesime daugiau lengvatų prasiskolinusiems, tai piktnaudžiavimo tik daugės. Paskolintų pinigų bus galima negrąžinti, juos išieškoti turinčių antstolių veiksmai bus apriboti, ir galiausiai skolas padengs visa visuomenė, skolininkas vis tiek bus vertas gailesčio“,– reziumavo V. Sutkus.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė  I. Karalienė apgailestavo, kad iki šiol nesulaukė palaikymo pačių antstolių iniciatyvos, kuriomis siūlyta leisti antstoliams skolos mokėjimą išdėstyti dalimis arba atidėti. Juk antstolis geriausiai žino skolininko finansinę padėtį ir galėtų priimti optimalų procesinį sprendimą kiekvienu individualiu atveju. Tačiau tokia galimybė antstoliams nėra suteikta, todėl šiandien tiek turtingiems, tiek skurdžiai gyvenantiems skolininkams tenka taikyti tą pačią reikalavimų kartelę.

„Esame įsprausti į kampą ir padaryti monstrais, nes privalome kuo greičiau įvykdyti sprendimą, neturėdami teisės savarankiškai spręsti sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimo,“– apgailestavo I. Karalienė.

I. Karalienės pastebėjimu, taip pat nekalbama apie galimybes atsisakyti arba sumažinti pridėtinės vertėse mokestį (PVM)  už antstolių vykdomus veiksmus. Šis mokestis dabar keliauja „tranzitu“: jei skolininkas sumoka antstoliui 10 eurų, tai 21 proc. šios sumos sudaro PVM. Sulaukęs nustatyto termino, antstolis perveda PVM į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Taigi, valstybei sumažinus arba atsisakius PVM, sprendimų vykdymo išlaidos iš karto sumažėtų.

Teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas pabrėžė, kad PVM taikymo klausimas yra diskutuotinas, tačiau valstybės finansinė politika nepriskirta Teisingumo ministerijos kompetencijai. Jo žodžiais, visiems pasiūlymams apsvarstyti reikia laiko, o siekiant sistemiškai apžvelgti antstolių veiklos įkainių reguliavimo klausimus Teisingumo ministerijoje sudaryta darbo grupė iš suinteresuotų institucijų atstovų.

Lietuvos antstolių rūmų informacija

Raktažodžiai
Close
Close