Teismai

LAT: santuokoje įgyto konkretaus turto teisinis režimas negali būti mišrus

2018 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl  materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą, aiškinimo ir taikymo bei tam procesinių klausimų.

Byloje atsakovas, tiksliau, jo tėvas, įnešė atitinkamą pinigų sumą į buto statybą, tačiau nebuvo nustatyta, kokia tai buvo buto dalis. Teismai, vertindami atsakovo investiciją į nekilnojamojo turto objektą ir sumažino šio buto kainą atliktų investicijų suma ir dalijo tik likusią buto vertę. Teisėjų kolegijos nuomone, toks bendro sutuoktinių turto balanso sudarymas nėra tinkamas, nes santuokoje įgyto konkretaus turto teisinis režimas negali būti mišrus: asmeninė vieno iš sutuoktinių ir jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Turto bendrumo principo nepaneigus, turtas lieka bendras abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais galima faktą, kad buvo įdėta asmeninių lėšų, pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi šias teisės norma. Šiuo atveju teismas, atimdamas atsakovo investicijas iš buto vertės ir nustatydamas, kad atsakovas turi teisę į šios sumos kompensaciją, iš esmės atsakovo investicijas padalijo perpus, pusę jų vertės palikdamas ieškovei, o tai neatitinka prieš tai įvardyto teisinio reguliavimo. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniams turėjo būti padalijama visa buto vertė, t. y. 82 982 Eur, atsakovo investicijas priskiriant prie jam kompensuotinos sumos.

Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, turėtų siekti turtą padalyti natūra, priskirdamas kiekvienai iš šalių tą turtą, kuris yra labiausiai reikalingas ieškovei ar atsakovui ir kuris gali būti toliau efektyviai šalių naudojamas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas turi sudaryti tinkamą bendro sutuoktinių turto balansą, įtraukdamas į jį sutuoktinių valdomo turto vertes, kiekvieno iš sutuoktinių asmenines lėšas, kurios buvo panaudotos bendrajai jungtinei nuosavybei kurti, įsipareigojimus ir panašiai.

Be to, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai, apeliacinės instancijos teismui ištaisius aritmetinę klaidą, ieškovei teko didesnė bendro sutuoktinių turto natūra dalis, įpareigojant ją išmokėti 48 512,06 Eur kompensaciją atsakovui vietoj pirmiau priteistos 2505,31 Eur kompensacijos. Ieškovė teigė, kad tokiu atveju turėjo būti perskirstytas visas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas turtas, nes toks teismo procesinio sprendimo trūkumų taisymas pažeidžia bendro sutuoktinių padalijimo natūra principą ir iš esmės pakeičia įsiteisėjusį apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, įsiteisėjusiu sprendimu neteisingai nustatęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo ieškovės ir atsakovo turto vertę, negalėjo pats keisti sprendimo iš esmės ir perskirstyti turto, tačiau sutiktina su ieškovės ir atsakovo argumentais, kad toks procesinio sprendimo trūkumų taisymas nėra teisėtas, nes: 1) jis yra nemotyvuotas, rezoliucinėje dalyje pakeistas kompensacijos dydis nėra pagrįstas sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais; 2) jis pažeidžia pagrindinę bendro sutuoktinių turto padalijimo taisyklę, nustatytą CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti, o kompensacija pinigais priteisiama tik tuo atveju, jei turto padalyti natūra negalima. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė leistinas procesinio sprendimo trūkumų šalinimo ribas ir pakeitė sprendimą iš esmės, taip pažeisdamas imperatyviąsias įstatymo normas

Back to top button