Komandiruoti darbuotojus į ES tarptautinėms bendrovėms tapo paprasčiau
„Deloitte“ paskelbė tarptautinio tyrimo rezultatus apie trečiųjų šalių piliečių, perkeliamų įmonių grupės viduje, atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas įvairiose ES valstybėse narėse. Reguliavimas tapo unifikuotas ES įgyvendinus ICT direktyvą 2014/66/ES (angl. Intra-Corporate Transfer Directive).
Advokatų profesinės bendrijos „Deloitte Legal“ darbo ir imigracijos teisės praktikos grupės vadovės Gintarės Stonienės teigimu, pagrindinis ICT direktyvos privalumas yra tai, kad trečiosios šalies pilietis, turintis vienos ES valstybės narės išduotą ICT leidimą, be didesnių ribojimų gali judėti tarp keleto tai pačiai įmonių grupei priklausančių subjektų ES ir dirbti juose iki 90 dienų per pusę metų. Direktyva taip pat numato palankesnes sąlygas užsieniečio šeimos nariams atvykti ir dirbti ES.
Gintarės Stonienės teigimu, įgyvendindama ICT direktyvą Lietuva daugeliu atvejų pasirinko vidutinius reikalavimus direktyvos nustatytose ribose. Pavyzdžiui, Lietuvoje (kaip ir Latvijoje, Vokietijoje, Čekijoje ar Rumunijoje) reikalaujama, kad vadovas ir specialistas iki perkėlimo į ES būtų dirbęs ne mažiau kaip 6 mėnesius siunčiančioje įmonėje ar tai pačiai grupei priklausančioje įmonėje. Tuo tarpu Estijoje, Lenkijoje, Kipre įtvirtintas maksimalus ICT direktyvos nustatytas 12 mėnesių darbo stažo siunčiančioje įmonėje reikalavimas. „Anksčiau Lietuvoje buvo reikalaujama, kad užsienietis būtų dirbęs siunčiančioje įmonėje bent 12 mėnesių, tad įgyvendinusi direktyvą Lietuva šį terminą sutrumpino perpus,“ – pabrėžia Gintarė Stonienė. Minimalus ICT direktyvos leidžiamas 3 mėnesių reikalavimas įtvirtintas Suomijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Italijoje ir kt.
Trečiosios šalies pilietis, turintis vienos ES valstybės narės išduotą ICT leidimą, be didesnių ribojimų gali judėti ES tarp keleto tai pačiai įmonių grupei priklausančių subjektų ir dirbti juose bendrai sudėjus iki 90 dienų per pusę metų (tokiu atveju paprastai reikalaujama tik pranešti atitinkamoms institucijoms). Siekiant dirbti kitose ES valstybėse narėse ilgesnį laikotarpį, taikomi papildomi reikalavimai, kurie dažnai sutampa su bendraisiais reikalavimais ICT leidimui gauti.
Lietuva atsisakė papildomų ribojimų ICT leidimą turinčio užsieniečio šeimos nariams dalyvauti vidaus darbo rinkoje. Tai reiškia, kad užsieniečio sutuoktinis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, gali įsidarbinti ir jam/jai nereikia leidimo dirbti. Panašus reguliavimas taikomas ir daugelyje kitų ES valstybių narių. Teisė dirbti šeimos nariams nesuteikiama Švedijoje, Liuksemburge, Vengrijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje ir kt.
Gintarės Stonienės teigimu, lyginant su ankstesniu reguliavimu, ICT leidimų išdavimo terminai Lietuvoje sutrumpėjo bene perpus. Vadovui ar specialistui ICT leidimas Lietuvoje išduodamas per maždaug 10 savaičių nuo prašymo pateikimo dienos (skubos tvarka per 5 savaites). Deloitte tyrimas atskleidžia, kad trumpesnius ICT leidimų išdavimo terminus yra nustačiusios Estija, Latvija, Vokietija, Austrija, Prancūzija, Italija ir kt. Ilgiau nei Lietuvoje ICT leidimų reikia laukti Lenkijoje, Čekijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Maltoje, Kipre ir kt. „Investicijų aplinką Lietuvoje palengvino ir tai, kad užsienietį priimančiai įmonei Lietuvoje yra suteikta teisė pateikti užsieniečio prašymą dėl ICT leidimo išdavimo,“ – pabrėžia Gintarė Stonienė. Lietuva, kaip ir daugelis vakarų Europos valstybių, nenustatė išduodamų ICT leidimų kvotos.
Nors ICT direktyva numato, kad ja neturėtų būti užkertamas kelias bendrovės viduje perkeliamiems asmenims vykdyti konkrečią veiklą pas klientus valstybėje narėje, kurioje yra priimantysis subjektas, tačiau Deloitte tyrimas rodo, kad tokios šalys kaip Švedija, Prancūzija, Italija, Čekija, Rumunija riboja ICT leidimą turinčio užsieniečio galimybes dirbti pas klientą.
ICT direktyvą yra įgyvendinusios 24 ES valstybės narės. Belgija yra vienintelė valstybė narė, kuri dar nėra perkėlusi direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę. Jungtinė Karalystė, Danija ir Airija nedalyvavo priimant šią direktyvą ir joms ji nėra taikoma. Lietuvoje ICT direktyva buvo įgyvendinta priėmus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimus, kurie įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d.
