E. Šileikis. Su kuo susidėjo MG ir kiek uždirbo advokatas R.V.?

Esu LRT laidų nuolatinis gerbėjas ir vertintojas, tačiau buvau šokiruotas ir priblokštas 2018 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienį, vakaro televizijos laidoje „Panorama“  pamatęs, kaip gali būti sensacingai atliktas ir paviešintas žurnalistų tyrimas.

Jis susijęs su vieno žinomiausio ir įtakingiausio šalies advokato R. V. ir jo vadovaujamos advokatų kontoros teiktomis konsultavimo ar atstovavimo teisinėmis paslaugomis. Jų prireikė įsiplieskus privačios vokiškos–rusiškos bendrovės N. , kuri pagal Europos Sąjungos sąlygas ar reikalavimus veikė ir veikia (iškilus trikdžiams – bendradarbiaujant su MG) Lietuvos nacionaliniam saugumui itin reikšmingoje branduolinės energetikos srityje, ir ankstesnės Lietuvos Vyriausybės nesutarimams dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo sutartų darbų neatlikimo ar vėlavimo ir apmokėjimo Europos Sąjungos ar valstybės biudžeto lėšomis.

Niekaip nesuprantu, kodėl nesutarimų baigtį nulėmusios daugiamilijoninės sumos (pvz., apie 70 mln.) suderėjimas, taigi patvirtinimas ir išmokėjimas privačiai bendrovei abiejų ginčo šalių sutarimu, po tiek metų staiga turėjo tapti būtent LRT tradicinės pagrindinės dienos žinių laidos ir joje paviešinto LRT žurnalistų „tyrimo“ sensacija vien todėl, kad britų advokatai tuomet buvo apskaičiavę gerokai mažesnę, pvz., vos 30 mln. sumą apimančią, kompensacijos maksimalią ribą, kuri vėliau galėjo padvigubėti galbūt  advokato R. V. ir jo vadovaujamos kontoros paslaugų dėka (įtakoje).

Aišku tarsi tai, kad advokatas R. V. tikrai negalėjo neprisidėti prie pakenkimo valstybės interesams, t. y. būti visiškai nesusijęs su tos sumos, nenaudingos Lietuvai,  padvigubėjimu, kadangi pagrindo tam nenustatė   britų advokatai, nurodę perpus mažesnę blogiausiu atveju mokėtiną sumą.

Nuo kada tam tikrų britų advokatų išvada Lietuvoje yra tarsi teismo sprendimas dėl teisingiausio ir ginčo šalims priimtino  kompensacijos dydžio? Kodėl vienų advokatų paskaičiuota maksimali kompensacijos suma, LRT nuomone, yra svarbiausias teisės šaltinis to ginčo kontekste, tarsi bendrojo teisingumo ar grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pagrindas, suponuojantis įkyriai kirbančią mintį, kad būtent advokatas R. V. galėjo padvigubinti kompensacijos sumą ir kartu savo honorarą.

Nuo kada advokato klientas, net jei juo yra tam tikra Lietuvos Vyriausybė ar privati vokiška–rusiška bendrovė N., Lietuvoje tapo pačio advokato asmenybės, jo ar vadovaujamos kontoros garbės ir reputacijos  viešojo vertinimo pagrindu (ar net jo lojalumo valstybės interesams matavimo kriterijumi).

Ar žiniasklaidai nors kažkiek svarbu (imponuoja), kad į Vilnių iš periferijos atvykęs ir teisės studijas Vilniaus universitete 1989 m. sėkmingai baigęs R.V. – advokato profesijos Lietuvos Respublikoje 1990-2018 m. legenda, pasiekęs neįtikėtinas aukštumas verslo teisės srityje ir net Vakarų Europos lygmenyje.

Ar tikrai viršesnis visuomenės teisės žinoti interesas, nustelbiantis to advokato ir jo vadovaujamos advokatų kontoros garbės bei reputacijos paisymo interesą, juo labiau korektiškos saikingos visuomeninio nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo misijos vykdymo interesą?

Nejau ankstesnis „slaptųjų pažymų“ paviešinimo ar nutekinimo sensacijoms standartas, kuriam esant sunku, bet įmanoma teisme prisiteisti garbei ar reputacijai padarytos žalos atlyginimą, nuo šiol bus keičiamas alternatyva  „žurnalistai nustatė“, kai žymiai sunkiau ar net praktiškai neįmanoma teisme prisiteisti adekvačią garbei ar reputacijai padarytą žalą, atsiradusią žurnalistams „nustatant“ viešiesiems ir ypač nacionalinio saugumo interesams neabejotinai reikšmingas aplinkybes.

Nejau po LRT Panoramos laidos ir toliau manote bei manysite, kad dauguma asmenų, kurie sugeba viešąją informaciją vertinti savarankiškai, dar labiau tikės, jog be valstybės ir privačių tarnybų ar juose dirbusių asmenų interesų ir pagalbos visiškai įmanoma tokia tikroji nepriklausoma žiniasklaida, kai esą vien įvairių valstybių žurnalistų gausios pajėgos sensacingai sukelia vadinamąjį Panamos popierių skandalą arba vien 15 sekundžių žurnalistai sugeba atskleisti didžiausių žemės ūkio bendrovių ar jų akcininkų piktnaudžiavimą, arba visuomeninio nacionalinio transliuotojo tyrimo grupė nei iš šio, nei iš to, prabėgus nemažai metų, ima ir „nustato“ bei vakaro televizijos „Panoramoje“ paskelbia vieno žinomiausių šalies advokato R. V. ir jo vadovaujamos  advokatų kontoros teisinių paslaugų teikimą praeityje itin negatyviai vertinančią nuomonę (informaciją).

Nejau nuoširdžiai ir rūpestingai manote, kad ta nuomonė (informacija, aplinkybių „nustatymas“, ne tik advokato vardo ir pavardės paminėjimas, bet ir jo veido, aprangos parodymas tam tikrame filmuotame kontekste) nemenkina ir nežemina asmeniškai advokato R. V. ir nekenkia jo vadovaujamos advokatų kontoros reputacijai.

Juk šis teisininkas  ir jo vadovaujama advokatų kontora, kaip ir kitos šalies įtakingos advokatų kontoros,  daug metų teisėtais būdais (teismams nenustačius nusikalstamos veikos padarymo fakto) teikė paslaugas įvairioms Lietuvos Vyriausybėms, kai jos buvo ar nebuvo suinteresuotos, kad nacionalinę strateginę reikšmę turinčią  (a) Mažeikių naftos perdirbimo įmonę įsigytų amerikiečių bendrovė W., papildomai išsireikalavusi daugiamilijoninę (pvz., apie 70 mln. sumą) nenumatytiems darbams apmokėti ar praradimams kompensuoti (nors tuo, regis, labai rimtai, net dėl 1 mln., abejojo Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos teisininkų grupės vadovybė), o analogiškos reikšmės (b) Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbus tęstų tuos darbus pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus pradėjusi vokiečių-rusų bendrovė N., taip pat papildomai išsireikalavusi daugiamilijoninę (pvz., apie 70 mln. sumą) nenumatytoms dirbtinėms kliūtims ir prastovoms apmokėti ar praradimams kompensuoti (nors tuo esą labai abejojo britų advokatai, apskaičiavę vos apie 30 mln. sumos išmokėjimo galimybę).

Ar situacijos ir problematikos esmę keičia tai, kad advokatas R. V., kaip pažymėjote, atsisakė komentuoti Jūsų nurodytas aplinkybes ar atsakyti su jomis susijusius klausimus.

Nejau tikrai nuoširdžiai ir rūpestingai manote, kad neabejotina visuomenės teisė žinoti, be kita ko, visuomeninio nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo sensacingai nustatytas nenuasmeninto advokato veiklos aplinkybes yra viršesnė vertybė, nei to advokato ir jo suburtos ar vadovaujamos advokatų grupės garbė ir reputacija, kuria grindžiama ilgametė išskirtinės sėkmės teisėta profesinė veikla, vykdoma konsultuojant ir atstovaujant, be kita ko, įvairias įmones ir Lietuvos valstybės Vyriausybę (net keičiantis jos  politinei asmeninei sudėčiai)?

Gal vokiškos-rusiškos įmonės N., su kuria bendradarbiauja MG,  keliamų grėsmių šalies nacionaliniam saugumui tematikos eskalavimas Vokietijos kanclerės vizito išvakarėse (ir vokiškos įmonės milžinės „Hella“ filialo Kauno rajono verslo zonoje atidarymo dieną) yra ne šiaip sau žurnalistinis atsitiktinumas? Tačiau teisininkui siekiant vengti geopolitinio suokalbio ar sąmokslo teorijų, derėtų pripažinti, kad „Panoramos“ sensacija visgi šiek tiek mįslingai siejasi su… Lietuvoje unikaliausiu Kuršių marių krantu Nidoje! Tiksliau jame kažkada dienraščio „Lietuvos rytas“ užfiksuotu įtakingu Vokietijos ir Europos politiku (vardu Guenteris) bei jo tuometine drauge, kuri kažkada buvo artima kanclerės kolegė, o vėliau esą turėjo darbinių ar kitokių interesų toje vokiečių bendrovėje N., kurią nupirko rusai.

Tai kas puola, rusai ar vokiečiai (ir kurioje pusėje karo atveju būtų MG)? Tikriausia rusai, išsyk pasakytų dauguma, nes kam  Vokietijai Lietuvoje pastaraisiais metais laikyti savo karius (skaičiuojamus net aštuoniais ar keturiais  šimtais, jei dar ne tūkstančiu) ir vadovauti NATO daliniui, kuris dislokuotas Lietuvoje, didžiausio kaimyno Rytuose „atgrasymo“ tikslu?

Visi šie kylantys klausimai leidžia teigti kad, kaip nebūtų keista, LRT savo misiją daugmaž įvykdė (tebūnie gerokai perlenkė ir persūdė) sukeldama viešosios nuomonės vertą intrigą, paskatindama diskutuoti grėsmių nacionaliniam saugumui kontekste, taip pat užrūstindama ir išprovokuodama šių eilučių autorių ir jo spontanišką apsisprendimą griebtis plunksnos.

Tačiau kas galėtų paneigti, kad jei ne itin  prabangus advokato būstas, kuriame visai neseniai atidarytas ištaigingas muziejus (eksponuojama neįtikėtinos vertės meno kolekcija), tai gal ir nebūtų viso to LRT tyrimo arba jis būtų nuosaikesnis (saikingesnis).

Gal po visu tuo slypi tik lietuviškas pavydas? Arba ispaniško brendžio ir vyno restorano, kuris anksčiau buvo įsikūręs tame būste, nostalgiškų gerbėjų kerštas?  Neatmestinas MG manevras, nukreipiantis šiai bendrovei iki šiol tekusį visuomenės dėmesį kita linkme, ir net „A.Z. variantas“, sietinas su greta to būsto įsikūrusių  asmenų galimu pavydu kaimyno advokato turtams ir kolekcijai:). Dievuliau, iki ko nusiritome ir dar ritamės!

P.S.

Ar Lietuva labai rizikavo bandydama išstumti vokišką-rusišką bendrovę N., nepaisant šiai bendrovei reiškiamo Europos Sąjungos palankumo? Gal kai kurios Lietuvos „keturvėjininkų srovės“,  prisidengdamos nacionalinio saugumo interesais,  norėjo perimti milijardines Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšas, skiriamas Ignalinos elektrinės uždarymui?  Ar buvo kilusi reali grėsmė prarasti Europos Sąjungos paramą?
Jei nebuvo, tai kodėl nusileista ir ta N. iki šiol Lietuvoje veikia. Gal viską išgelbėjo būtent MG, pradėjusi bendradarbiauti su ta N, o tai neužkliūva Europos Sąjungai? Kas ir kiek Lietuvos tarnybose ar versle kaltas, jei minėta grėsmė išties buvo sukelta, taigi jei buvo kilęs realus pavojus Lietuvai prarasti Europos Sąjungos (papildomai) skiriamas lėšas? Ar galėjo kilti sunkiamai pakeliama našta finansuoti elektrinės uždarymą tik valstybės biudžeto lėšomis, tačiau didžiuojantis ir puikuojantis, kad pavyko išstumti vokišką-rusišką bendrovę N.?

Egidijus Šileikis yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius