LAT apie išieškojimą iš paveldėjimo teisių
Rugpjūčio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl paveldėjimo teisių pardavimo ir proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus, areštuojant ir realizuojant paveldėtą turtą, aiškinimo ir taikymo. Teismas išaiškino, kad paveldėjimo teisės, kaip civilinės apyvartos objektas, nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo gali būti perleistos visos arba dalimis, tačiau perleidžiama paveldėjimo teisių dalis negali būti apibrėžiama konkrečiais paveldimo turto objektais ar teisėmis į juos. Paveldėjimo teisių perleidimo sutartyje gali būti detalizuojama tik idealioji perleidžiamų paveldėjimo teisių dalis, atitinkamai apimanti tiek paveldimo turto aktyvą, tiek pasyvą. Nagrinėjamoje byloje antstolis, nepaisydamas to, kad skolininkas, pareiškėjas, nors ir priėmė palikimą, paveldėjimo procedūrų neužbaigė ir paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, vykdė išieškojimą organizuodamas skolininko paveldėjimo teisių į konkretų paveldėtą turtą varžytynes. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdinis neturi teisės disponuoti paveldėtu turtu, todėl ir išieškojimas gali būti vykdomas tik iš įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių, o ne konkrečių paveldimą turtą sudarančių nekilnojamųjų daiktų ar teisių į juos. Antstolis vykdymo procese yra saistomas ne tik proceso teisės normų, nustatančių jo įgalinimus ir vykdymo veiksmus, tokius kaip skolininko turto areštas ar turto varžytynės, bet ir materialiosios teisės normų, apibrėžiančių konkrečių veiksmų turinį, t. y. nustatančių, kas yra skolininkas, turtas, kokios skolininko teisės į tą turtą ir pan. Todėl antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko paveldėjimo teises, visų pirma turi įvertinti galimą jų visumos, t. y. aktyvo ir pasyvo, vertę ir, atsižvelgdamas į tai, areštuoti tokią jų idealiąją dalį, kuri atitinka išieškotiną sumą. Buvo pažymėta, kad toks išieškojimo procesas yra gana sudėtingas tais atvejais, kai įpėdinių yra ne vienas arba perleidžiama tik dalis paveldėjimo teisių, nes, paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartyje tiksliai neįvardijant konkretaus paveldimo turto, sutartis įgyja rizikos elementą. Be to, tretieji asmenys turi potencialias galimybes užginčyti teises perleidusių įpėdinių statusą, papildyti palikimo sudėtį ar kitaip daryti įtaką paveldėjimo procesui.
Nuosavybės teisės į palikimą atsiranda nuo palikimo priėmimo, o ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą registruotiną turtą įregistravimo. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas suteikia galimybę ne tik įpėdiniui, bet ir jo kreditorių naudai išieškojimą vykdančiam antstoliui disponuoti paveldėtu turtu. Tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu.
