Teismai

LVAT: kritikos ribos viešajam juridiniam asmeniui yra platesnės

Rugpjūčio 22 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė nutartį byloje tarp pareiškėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus (trečiasis suinteresuotas asmuo yra uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos ryto“ televizija).

LVAT byloje dar kartą pakartojo jau suformuotas taisykles dėl saviraiškos laisvės ribojimo ir dalykinės reputacijos gynimo santykio. Saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir panašiai). Skleidžiant informaciją turi būti nepažeidžiamos ir kitos gintinos vertybės, inter alia,  juridinio asmens dalykinė reputacija. Pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Vis dėlto, skiriasi privačių ir viešųjų asmenų garbės ir orumo gynimo ir kritikos apimtis, atitinkamai skiriasi jų santykis, kada yra kalbama apie privačius juridinius asmenis, viešuosius juridinius asmenis arba kai, nepaisant teisinės formos, šie asmens teikia visuomenei viešąsias paslaugas. Pažymėtina, jog, jeigu juridinis asmuo (įstaiga) yra viešasis asmuo arba teikia visuomenei viešąsias paslaugas, jo kritikos ribos yra platesnės nei kurio kito juridinio asmens. Ne tik viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), bet ir bet kuris kitas asmuo turi konstitucinę teisę kritikuoti tokią įstaigą ir (ar) jos veiklą, tačiau svarbu, ar neigiama nuomonė apie įstaigą formuojama be pagrindo.

Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui. Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pavyzdžiui, mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kita.

Apibendrindamas LVAT pažymėjo, jog nurodytų vertybių sąveika lemia, kad sprendžiant, ar visuomenės informavimo priemonė neperžengė numatytų ribų, turi būti atsižvelgiama į tai, ar visuomenei buvo paskelbta žinia, ar nuomonė, į jų paskelbimo kontekstą, į informacijos pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimo teisingos pusiausvyros nustatymo. Sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Tai reiškia, kad nepatikrinta informacija, nors ją pateikė ne anoniminis šaltinis, net jei ji anksčiau buvo tam tikru aspektu pasirodžiusi viešo informavimo priemonėse, negali būti skleidžiama (plėtojama), juolab įžeidžiančiu būdu.

LVAT teisėjų kolegija nusprendė, kad paskleista nuomonė buvo apie įvairiose visuomenės informavimo priemonėse ilgą laiką kritikuotą užsieniečių apsigyvenimo Lietuvoje įteisinimo sistemą, galbūt stingančią skaidrumo ir teisėtumo, t. y. nuomonė paskleista tęsiant diskusiją visai visuomenei aktualiais klausimais, nenurodant konkrečių institucijų ar asmenų, o panaudotos vaizdinės priemonės: Migracijos departamento pastato iškabos parodymas, žodžio „prieglobstis“ pavartojimas, nors ir yra tam tikri institucijos priklausymą kritikuojamai sistemai identifikuojantys požymiai, tačiau šie požymiai pernelyg menki tam, kad būtų pripažįstama, jog viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) informacijos skleidimo tikslas buvo pareiškėjo kryptinga kritika, o ne kritika Lietuvos vykdomos galbūt netinkamos politikos, kaip sisteminio reiškinio, užsieniečių buvimo ir gyvenimo kontrolės srityje atžvilgiu. Ginčijamame sprendime nenustačius būtinojo fakto, kad paskelbta informacija yra būtent apie pareiškėją, teisėtai nepripažintas jo dalykinės reputacijos pažeidimas.

Back to top button