ESTT: tik nustačius išimtines aplinkybes gali būti nevykdomas Lenkijoje išduotas Europos arešto orderis
Šiandien Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė labai lauktą prejudicinį sprendimą byloje, kurioje Airijos teismas klausė, ar gali būti sustabdytas Europos arešto orderio (EAO) vykdymas ir neišduotas asmuo Lenkijai dėl teismų sistemos situacijos toje ES valstybėje narėje. Sprendimą skubos tvarka priėmė didžioji kolegija.
ESTT pabrėžė, kad valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas, kuriuo pagrįstas Europos arešto orderio mechanizmas, grindžiamas prielaida, kad kitų valstybių narių baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teismai, kurie dėl įvykdyto Europos arešto orderio turės pradėti baudžiamojo persekiojimo, bausmės vykdymo ar sprendimo dėl įkalinimo vykdymo procedūras arba baudžiamosios bylos nagrinėjimo iš esmės procesą, atitinka veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimus, prie kurių, be kita ko, priskiriami šių teismų nepriklausomumas ir nešališkumas.
Europos arešto orderio mechanizmo įgyvendinimą galima sustabdyti tik tuo atveju, jei viena iš valstybių narių šiurkščiai ir nuolat pažeidžia ES Sutarties (ESS) 2 straipsnyje išdėstytus principus, o Europos Vadovų Taryba tai konstatuoja pagal ESS 7 straipsnio 2 dalį, ir dėl to atsiranda to paties straipsnio 3 dalyje nurodytos pasekmės. Iš pačios šios konstatuojamosios dalies formuluotės matyti, kad Europos Vadovų Taryba turi konstatuoti, kad išduodančioje valstybėje narėje pažeidžiami ESS 2 straipsnyje nustatyti principai, įskaitant teisinės valstybės, tam, kad šios valstybės narės atžvilgiu būtų sustabdytas Europos arešto orderio sistemos taikymas. Vadinasi, tik tada kai, esant ESS 7 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, Europos Vadovų Taryba priima sprendimą, kuriame konstatuojama, kad išduodančioje valstybėje narėje šiurkščiai ir nuolat pažeidžiami ESS 2 straipsnyje nurodyti teisinės valstybės principai, vykdančioji teisminė institucija yra įpareigota automatiškai atsisakyti vykdyti bet kokį šios valstybės narės išduotą Europos arešto orderį ir neturi atlikti jokio konkretaus vertinimo, ar kyla realus pavojus, kad bus pažeistos suinteresuotojo asmens pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.
Kol tokio sprendimo Europos Vadovų Taryba nepriėmė, vykdančioji teisminė institucija, remdamasi Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnio 3 dalimi, gali atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, išduotą valstybės narės, dėl kurios pagal ESS 7 straipsnio 1 dalį pateiktas pagrįstas pasiūlymas, tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai konkrečiai ir išsamiai įvertinusi atitinkamą atvejį konstatuoja, kad yra svarių ir neginčijamų motyvų manyti, jog asmenį, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, perdavus išduodančiajai teisminei institucijai, kyla realus pavojus, kad bus pažeista jo pagrindinė teisė į tai, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas teismas, ir atitinkamai jo pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Atlikdama tokį vertinimą vykdančioji teisminė institucija turi, be kita ko, išnagrinėti, kiek sisteminiai ar bendri trūkumai, susiję su išduodančiosios valstybės narės teismų nepriklausomumu, kuriuos patvirtina jos turimi duomenys, gali turėti įtakos šios valstybės teismams, kompetentingiems nagrinėti bylas, kurios bus iškeltos prašomam išduoti asmeniui.
Jeigu atlikus šį vertinimą paaiškėja, kad šie trūkumai gali daryti poveikį šiems teismams, vykdančioji teisminė institucija, atsižvelgdama į konkrečius suinteresuotojo asmens išreikštus nuogąstavimus ir informaciją, kurią jis galbūt pateikė, dar turi įvertinti, ar yra svarių ir neginčijamų motyvų manyti, jog kyla realus pavojus, kad bus pažeista to asmens pagrindinė teisė į tai, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas teismas, taigi ir jo pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į jo asmeninę situaciją ir pažeidimo, už kurį jis persekiojamas, pobūdį, taip pat faktines aplinkybes, kuriomis remiantis išduotas Europos arešto orderis.
