Nuo kitų metų bus išplėsta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo apimtis
Birželio 30 dieną Seimas priėmė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-1729(2), kuriais siekiama pagerinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimą ir teikimą. Teisingumo ministerijos duomenimis, 2017 m. pirmine teisine pagalba pasinaudojo daugiau nei 42,5 tūkst. asmenų. Pirminė teisinė pagalba – tai iki vienos valandos trunkančių teisinių konsultacijų ar teisinės informacijos teikimas, patarimai, kaip išspręsti ginčą be teismo, pagalba pildant dokumentus antrinei teisinei pagalbai gauti.
Antrinė teisinė pagalba 2017 m. suteikta beveik 44 tūkst. asmenų. Nemokama ar iš dalies mokama antrinė teisinė pagalba apima advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, ginant ar atstovaujant administracinėse, civilinėse, baudžiamosiose bylose ir vykdymo procese bei išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
Pagal priimtas pataisas asmenys, siekiantys gauti pirminę teisinę pagalbą, galės kreiptis ne į savo deklaruotos, bet gyvenamosios vietos savivaldybę.
Pakeitimais sukuriamos palankesnės antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygos ypač pažeidžiamai ir socialiai jautriai asmenų grupei – nukentėjusiesiems tam tikrose baudžiamosiose bylose. Nutarta, kad tam tikrais atvejais asmenys antrinę teisinę pagalbą turės teisę gauti neatsižvelgiant į turtą ir pajamas visa baudžiamosios bylos apimtimi, ne tik apsiribojant civilinio ieškinio dėl žalos atlygimu, kaip yra numatyta šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime. Tokia pagalba bus teikiama nukentėjusiems nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat, kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Naujomis nuostatomis taip pat atsisakoma ribojimo teikti antrinę teisinę pagalbą daugiau kaip trijose bylose. Kartu priimtomis Baudžiamojo proceso kodekso pataisomis papildyta, kad gynėjo dalyvavimas baudžiamosiose bylose privalomas sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, laikinai sulaikant asmenį. Įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją bus pranešama nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą.
Priimti teisės aktų pakeitimai įsigalios 2019 m. sausio 1 d.
LR Seimo pateikta informacija
