ESTT: Skrydžio atidėjimo atveju sumokėti kompensaciją keleiviams privalo ne orlaivį su įgula išnuomojusi oro transporto bendrovė, bet bendrovė, kuri nusprendė vykdyti skrydį

Įsibėgėjant vasaros atostogoms, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė dar vieną svarbų sprendimą, susijusį su atidėtais skydžiais. Wolfgang Wirth ir kiti keleiviai oro transporto bendrovėje TUI Fly rezervavo skrydį iš Hamburgo (Vokietija) į Kankūną (Meksika). Tam, kad įvykdytų šį skrydį, TUI Fly naudojosi lėktuvu su įgula („wet lease“), kurį išsinuomojo iš kitos oro bendrovės, Thomson Airways. Rezervacijos patvirtinime buvo nurodyta, kad rezervacijas atliko TUIFly, bet skrydį „vykdo“ Thomson Airways. Kadangi šis skrydis buvo atidėtas ilgam laikui, W. Wirth ir kiti keleiviai pareikalavo iš Thomson Airways sumokėti kompensaciją, kuri, jų manymu, jiems priklausė pagal reglamentą dėl oro keleivių teisių. Thomson Airways atsisakė mokėti šią kompensacija, motyvuodama, kad ji nebuvo skrydį vykdanti oro vežėja, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą. Kadangi TUIFly teko veiklos atsakomybė už skrydžio įvykdymą, Thomson Airways manymu, reikalavimai sumokėti kompensaciją turi būti nukreipti tik prieš šią oro transporto bendrovę.

ESTT konstatavo, kad oro transporto bendrovė, kuri nusprendžia įvykdyti konkretų skrydį, įskaitant nustatyti jo maršrutą, ir taip suinteresuotiesiems asmenims sukurti oro transporto pasiūlymą, laikytina skrydį vykdančia oro vežėja. Tad Thomson Airways tik išnuomojo orlaivį su įgula, kuris vykdė pagrindinėje byloje aptariamą skrydį, o šio skrydžio maršrutą nustatė ir jį vykdyti nusprendė TUI Fly.

Tokio sprendimo priėmimas reiškia, kad ši oro transporto bendrovė atsako už to skrydžio įvykdymą, įskaitant, be kita ko, už galimą jo atšaukimą ar didelį vėlavimą atvykti į paskirties vietą. Todėl oro transporto bendrovė, kuri išnuomoja orlaivį su įgula kitai oro transporto bendrovei („wet lease“), bet neprisiima šio skrydžio veiklos atsakomybės, negali būti laikytina skrydį vykdančia oro vežėja.