Seimo nutarimas dėl Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Konstitucijai ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms prieštarauja Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“. Prieštaraujančiomis Konstitucijai taip pat pripažintos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, kuriomis reguliuojamas valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimas ar likvidavimas, – nors jos nebuvo ginčytos, bet turėjo reikšmės sprendžiant šią bylą.

Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai vertinimas

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas, vykdydamas teisingumą, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, taip pat kad būtų iš esmės klaidinga prielaida, esą poįstatyminis teisės aktas turi atitikti antikonstitucinį įstatymą, nes tai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintą teisės aktų hierarchijos, kurios viršūnėje yra Konstitucija, sampratą, taip būtų iškreipta pati konstitucinės justicijos esmė. Taigi, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymo, kurio atitikties Konstitucijai pareiškėjas neginčija, nuostatos, kurių atžvilgiu yra ginčijama poįstatyminio teisės akto atitiktis, Konstitucinis Teismas privalo tai konstatuoti. Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas turi būti pašalintas iš teisės sistemos.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, kurios atžvilgiu buvo ginčijama Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo atitiktis, sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, tarp jų tai, kad leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, iš Konstitucijos kylančių reikalavimų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo iniciatyvai. Pagal Konstituciją Seimo valia priimant sprendimus negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams balsuojant Seimo posėdyje ir priimant atitinkamą teisės aktą. Seimo teisės akto priėmimas gali būti inicijuojamas tik pateikiant Seimui to teisės akto projektą. Pagal Konstitucijos 68 straipsnį įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, taip pat 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tik šie subjektai pagal Konstituciją turi įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę, išskyrus pačioje Konstitucijoje nustatytus atskirus atvejus, kai kitų nei įstatymai Seimo teisės aktų projektus tam tikru klausimu Seimui gali pateikti kiti subjektai nei nurodytieji Konstitucijos 68 straipsnyje.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba nėra minima Konstitucijoje, be kita ko, jos 68 straipsnyje; taigi ji nėra subjektas, turintis įstatymų ir (ar) kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę.

Vadinasi, Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas priima universiteto tarybos teikimu, įgaliojimai inicijuoti šio Seimo sprendimo priėmimą yra suteikti subjektui, pagal Konstituciją neturinčiam įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisės. Tokiu teisiniu reguliavimu pažeistas ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas priimant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, laikytis iš Konstitucijos kylančių reikalavimų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo iniciatyvai.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas priima universiteto tarybos teikimu, prieštarauja Konstitucijos 68 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Remdamasis tais pačiais argumentais, Konstitucinis Teismas prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino ir analogišką Mokslo ir studijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią valstybinio universiteto taryba turi teisę inicijuoti Seimo sprendimo dėl valstybinio universiteto likvidavimo priėmimą, ir šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatą tiek, kiek pagal ją valstybinės aukštosios mokyklos tarybai suteikti įgaliojimai inicijuoti aukštosios mokyklos reorganizavimo ar likvidavimo plano tvirtinimą pateikiant Seimui atitinkamo teisės akto projektą.

Seimo nutarimo atitikties Konstitucijai ir Mokslo ir studijų įstatymui vertinimas

Vertindamas Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo atitiktį Konstitucijai ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šis Seimo nutarimas, kuriame įtvirtintas sprendimas reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą prijungiant jį prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, priimtas atsižvelgus į Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą, kuriuo šiems universitetams, o ne Seimui apsvarstyti pasiūlytas konkretus Lietuvos sporto universiteto integravimo į kitą mokslo ir studijų instituciją būdas – reorganizavimas prijungiant jį prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Tačiau konkretus Vyriausybės pasiūlymas (teikimas) dėl tokio reorganizavimo Seimui nebuvo pateiktas, t. y. jokių teisės aktų dėl Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo projektų Vyriausybė Seimui nepateikė. Taigi, Konstitucinio Teismo vertinimu, Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas priimtas nesant Vyriausybės teikimo reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą minėtu konkrečiu būdu.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad, kaip matyti iš ginčyto Seimo nutarimo preambulės ir priėmimo aplinkybių, jis priimtas neįvertinus numatomo reorganizuoti Lietuvos sporto universiteto nuomonės. Atsižvelgta tik į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senato ir tarybos nuomonę, kuri buvo pateikta, be kita ko, ne Seimui, o Švietimo ir mokslo ministerijai.

Atsižvelgdamas į visuminį Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarime nustatytą teisinį reguliavimą ir jo priėmimo aplinkybes, Konstitucinis Teismas įvertino šį Seimo nutarimą kaip poįstatyminį teisės taikymo aktą, kuriame įtvirtintas sprendimas reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą konkrečiu būdu – prijungiant jį prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kartu jame numatant šiam reorganizavimui reikalingus veiksmus – parengti jam vykdyti būtinus dokumentus ir atlikti nepriklausomą ekspertinį jų vertinimą.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad, Seimui priimant sprendimus dėl valstybinių universitetų reorganizavimo, Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, susijusių su reorganizavimo inicijavimu, turi būti laikomasi nepriklausomai nuo to, ar pritariama valstybinio universiteto reorganizavimui, kartu numatant jam vykdyti reikalingus veiksmus (taip pat ir parengti būtinus dokumentus), ar jais nusprendžiama valstybinį universitetą reorganizuoti, kartu patvirtinant reorganizavimui vykdyti būtinus dokumentus.

Kaip matyti iš Konstituciją atitinkančios Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią Seimas priima sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę, priimdamas sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas turi paisyti dviejų reikalavimų: šį sprendimą jis gali priimti tik gavęs atitinkamą Vyriausybės teikimą ir tik įvertinęs universiteto tarybos nuomonę.

Įvertinęs ginčyto Seimo nutarimo priėmimo aplinkybes ir turinį, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo nutarimas priimtas nesilaikant šių reikalavimų, vadinasi, pagal priėmimo tvarką jis prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad universitetai turi autonomiją, atsižvelgiant į kurią būtina įvertinti universiteto tarybos nuomonę dėl jo reorganizavimo, taip pat 38 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas priima Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę.

Konstitucinio Teismo vertinimu, priimant ginčytą Seimo nutarimą padaryti Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes nėra įstatymo reikalaujamo subjekto (Vyriausybės) teikimo ir neįvykdytas įstatymo nustatytas reikalavimas įvertinti numatomo reorganizuoti universiteto tarybos nuomonę. Vadinasi, nesilaikyta ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo priimant Seimo teisės aktus laikytis įstatymo nustatytos procedūros, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų leidžiant teisės aktus laikytis teisėkūros procedūrinių reikalavimų, paisyti teisės aktų hierarchijos.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad priimant ginčytą Seimo nutarimą buvo nepaisyta Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aukštųjų mokyklų autonomijos, nes nesilaikyta su šia autonomija siejamos valstybės valdžios institucijų, pagal įstatymus vykdančių valstybės kaip valstybinės aukštosios mokyklos steigėjos ir jos turto savininkės funkcijas, pareigos motyvuotai įvertinti valstybinės aukštosios mokyklos valdymo institucijų pareikštą nuomonę ir pateiktus pasiūlymus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų sistemos pertvarkos, be kita ko, jų reorganizavimo.

Aiškindamas byloje taikytas Konstitucijos nuostatas, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija nepaneigia valstybės, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 40 straipsnio 4 dalį, formuojančios ir vykdančios aukštojo mokslo politiką ir turinčios pareigą nustatyti valstybinių aukštųjų mokyklų sistemą, teisės, atsižvelgiant į visuomenės interesus ir kintančius jos poreikius ir siekiant įgyvendinti konstitucinę priedermę užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą, pertvarkyti valstybinių aukštųjų mokyklų sistemą, be kita ko, jas reorganizuoti ar likviduoti.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pertvarkant valstybinių aukštųjų mokyklų sistemą turi būti paisoma iš Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalies kylančios aukštosios mokyklos akademinei bendruomenei tiesiogiai atstovaujančių ir jos savivaldą įgyvendinančių kolegialių institucijų teisės savarankiškai spręsti strateginius ir kitus svarbiausius aukštosios mokyklos valdymo klausimus. Tai reiškia, kad šioms valstybinės aukštosios mokyklos savivaldos institucijoms ir jų sudaromoms ar skiriamoms kitoms aukštųjų mokyklų valdymo funkcijas vykdančioms institucijoms turi būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę ir pateikti pasiūlymus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų sistemos pertvarkos, be kita ko, jų reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat rengti ar dalyvauti rengiant reorganizavimui ar likvidavimui vykdyti būtinus dokumentus. Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta aukštųjų mokyklų autonomija suponuoja valstybės valdžios institucijų, pagal įstatymus vykdančių valstybės kaip valstybinės aukštosios mokyklos steigėjos ir jos turto savininkės funkcijas, pareigą motyvuotai įvertinti šią valstybinės aukštosios mokyklos nuomonę ir pasiūlymus. Tačiau valstybės kaip valstybinės aukštosios mokyklos steigėjos funkcijas vykdanti valstybės valdžios institucija pagal Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalį turi teisę priimti galutinį sprendimą dėl valstybinių aukštųjų mokyklų sistemos pertvarkos, be kita ko, reorganizuoti ar likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, net jeigu aukštoji mokykla šiam sprendimui nepritaria.

Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad ginčytu Seimo nutarimu nepaisius aukštųjų mokyklų autonomijos, laiduojamos pagal Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį, ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo priimant Seimo teisės aktus laikytis įstatymo nustatytos procedūros, kartu buvo nepaisyta ir iš Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalių kylančio reikalavimo neplėsti valstybės valdžios institucijų galių, kurias riboja Konstitucija.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 40 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad valstybei nusprendus vykdyti valstybinių aukštųjų mokyklų sistemos pertvarką, be kita ko, reorganizuoti ar likviduoti valstybines aukštąsias mokyklas, įgyvendinant šiuos sprendimus privalu laikytis iš Konstitucijos, be kita ko, konstitucinių atsakingo valdymo, protingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų, kylančių reikalavimų, be kita ko, gerbti valstybinės aukštosios mokyklos bendruomenės narių, taip pat ir šioje aukštojoje mokykloje dirbančių ir studijuojančių asmenų, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

Nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1841/content.