Globali migracija – prekybos žmonėmis augimo priežastis?
Pagalbos išnaudojimo aukoms poreikis nuolat didėja, o intensyvėjant migracijai būtina tobulinti sąlygas ir teisės aktus, lemiančius migracijos aplinkybes, užtikrinti atsakingą ministerijų, nevyriausybinių ir teisėsaugos institucijų veiklą. Apie šiandienos prekybos žmonėmis tendencijas bei problemas Lietuvoje diskutuota konferencijoje Seime „Prekyba žmonėms globalios migracijos kontekste: nacionalinis, regioninis ir globalinis aspektai.”
Tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje
Prekybos žmonėmis tendencijos pasaulyje nuolat kinta. Globali migracija pastaruosius keletą metų ypač skatina prekeivius žmonėmis pasipelnyti iš šios situacijos ir tam naudoti pažeidžiamus, patiriančius skurdą, baimių apimtus žmones. Jungtinių Tautų Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo orgaizacijos „JT moterys” smurto prieš moteris skyriaus specialistės Alethios Jimenez teigimu, absoliuti dauguma aukų pasaulyje – merginos, dažniausiai patiriančios seksualinę prievartą. Taip pat dažnai išnaudojamos darbo tikslais. „Duomenys rodo smurto prieš moteris ir mergaites tąsą – dažniausiai jos išnaudojamos pakartotinai, turi ilgą smurto istoriją. Apskritai didžiausia tendencija į prekybos žmonėmis spąstus pakliūti yra neturtingoms, skurdo šalyse gyvenančioms moterims. Nigerijoje ši tikimybė yra 8 kartus didesnė, nei kitoms moterims. Jos ieško galimybių pasipelnyti, ekonomiškai stabilesnio gyvenimo.” Tačiau tokį smurtą vis dažniau patiria ir vyrai. Esą net pusė jų prekybos žmonėmis aukomis tampa per pažįstamus.
Lietuvoje prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukomis taip pat dažniausiai tampa moterys. Nuo 2013 m. šalyje pastebėta tendencija, jog dažniausiai jos išnaudojamos prostitucijos tikslais, yra priverstos dirbti ar ištekėti. Merginos ir moterys vis dažniau verbuojamos dirbti modeliais pornografinio pobūdžio svetainėse. 2014 m. Lietuvoje pastebėtas rekordiškas išnaudojimą patyrusių vyrų skaičius – pirmą kartą jis aplenkė moteris. Dažnai prekybos žmonėmis tikslas būna kitose valstybėse, pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje, tačiau dauguma atvejų vietiniai.
Dalis nukentėjusiųjų Lietuvoje yra atvykėliai iš trečiųjų valstybių. Praeitais metais užsieniečiai sudarė maždaug trečdalį aukų. Pasak Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovo Audriaus Cuzanausko, šalyje nukenčia įvairių valstybių piliečiai. Dažniausiai išnaudojimas pastebimas transporto sektoriuje. Žmonės išnaudojami verčiant juos dirbti daug darbo valandų, o vėliau atlyginimą sumažinant net keletą kartų.
Teismų praktika Lietuvoje
Lietuvos piliečiai 2017 m. sudarė 2 proc. ES piliečių, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo. Tais pačiais metais šalyje pradėtas 61 ikiteisminis tyrimas. Net 15 jų buvo nutraukta nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę.
Pasak LRAT teisėjo prof. dr. Aurelijaus Gutausko, atlikti kokybiškus tokių atvejų tyrimus ir priimti teisingus sprendimus sunku dėl daugybės aplinkybių. Teisingumą įgyvendinti trukdo konkuruojančios tarpusavyje teisės normos, bausmių skyrimopraktika, taip pat įvairios su konkrečiais atvejais susijusios aplinkybės: „Apie 90 proc. aukų yra iš socialinės rizikos šeimų, turi elgesio, sveikatos sutrikimų, abejotiną reputaciją. Dėl to jų parodymai vertinami prieštaringai. Taip pat daug tyrimų vyksta užsienio valstybėse, dažnai dokumentai verčiami iš nepopuliarių užsienio kalbų, kas smarkiai apsunkina ir prailgina procesą. Tuo tarpu įtariamieji dažniausiai turi patikimus advokatus – profesionalus, būna puikiai pasiruošę, pateikia kokybiškus ir pagrįstus skundus, be to, verbuodami ir išnaudodami auką paprastai naudoja nesmurtinius metodus, kuriuos sunku įrodyti. “
Esą tokiomis situacijomis dažniausiai įrodomas piktnaudžiavimas pažeidžiamumu ir teisių suvaržymu, tačiau jį patvirtinti pavyksta ne visada: „Teisėjai neturi pamiršti, kad patikimų aukų tokiose bylose nebūna. Kaip įrodymų šaltinį reikėtų vertinti būtent pažeidžiamumą. Džiaugiuosi, kad žemesnių instancijų teismai dažnai jį pastebi. Tam svarbu atkreipti dėmesį į tokius veiksnius, kaip nukentėjusiojo žemas socialinis statusas, neturtingumas, socialinių įgūdžių stoka ir pan.”,– sako prof. dr. Aurelijus Gutauskas.
Pagrindiniai kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu aspektai
Kovoje su prekyba žmonėmis taikomi keli tarptautiniai teisės aktai ir teisės sistemos. Tačiau įdomu, kad 2016 m. atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusėje ES valstybių nėra draudimų pirkti prekybos žmonėmis aukų paslaugas.
Jungtinių Tautų Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo organizacijos „JT moterys” smurto prieš moteris skyriaus specialistės Alethios Jimenez teigimu, prekybos žmonėmis aukos niekada neturėtų būti patrauktos baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad nusikalto būdamos prekybos žmonėmis aukomis. Tačiau skirtingos šalys turi skirtingas teisines sistemas ir adekvati pagalba nukentėjusiesiems užtikrinama ne visada. „Taip pat būtina skatinti išsilavinimą, švietimą, mažinti skurdą, lyčių nelygybę, užtikrinti moterų migrančių darbo teises.”
NVO „Inclusive Security” (liet. „Įtraukusis saugumas”) steigėjo teigimu, būtina skatinti tarpvalstybinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą minėtu klausimu, investuoti finansinius ir žmogiškuosius resursus problemoms spręsti, mokytis iš patirties ir mokslinės praktikos, kurti veiksmų planus, prie kurių galėtų prisidėti bendruomenė ir teisėtvarkos institucijos. Taip pat svarbu stengtis pažaboti prekybos žmonėmis aukų paklausą, juk tai – paprasčiausiai verslas.
