Aptartas ES ir LR institucijų bendradarbiavimas lietuvių teisės terminijos klausimais
Gegužės 31 d. Teisingumo ministerijoje vyko Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento ir Teisingumo ministerijos organizuotas profesinis forumas „ES ir LR institucijų bendradarbiavimas lietuvių teisės terminijos klausimais“. Renginyje dalyvavo Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijų teisininkai, vertėjai, teisininkai lingvistai, kalbos specialistai ir kitų sričių ekspertai.
Profesinio forumo dalyvius pasveikino teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Ministras atkreipė dėmesį, kad toks teisės kalbai skirtas ir pirmą kartą Teisingumo ministerijoje vykstantis renginys surengtas ypatingu metu – kai, prieš šimtą metų Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, lietuvių kalba tapo teisės kalba. Įžvalgiai ministras pastebėjo, kad prieš šimtą metų atsiradęs iššūkis sukurti lietuvišką teisės terminiją aktualus ir šiandien – juk Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsirado teisinių tekstų vertimo poreikis. Verčiant tekstus reikia suderinti ne tik daug skirtingų kalbų, teisinių sistemų, bet ir skirtingų terminų kūrimo tendencijų. Linkėdamas produktyvaus darbo, ministras pabrėžė, kad svarbu nuolat bendradarbiauti įvairių sričių profesijų atstovams, ir skatino nepamiršti, kad supratimas ir susikalbėjimas yra labai svarbūs šalies vystymuisi ir klestėjimui.
Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento vadovas Arūnas Butkevičius sveikindamas susirinkusiuosius trumpai papasakojo apie nuveiktus darbus terminijos srityje nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Džiaugdamasis galimybe pabendrauti su skirtingų profesijų atstovais ir vildamasis, kad šis renginys bus tęstinis projektas, Arūnas Butkevičius pripažino, kad būtent teisėkūros proceso klausimai buvo nagrinėti kur kas mažiau, tad kvietė visus pasidalyti bendra ir skirtinga patirtimi, vertimo, klaidų ištaisymo ir panašiomis problemomis.
Renginį sudarė kelios dalys. Pirmojoje dalyje Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijos pristatė savo darbo ypatumus terminų tvarkymo klausimais. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovas dr. Alvydas Umbrasas, terminijos tvarkybą Lietuvos valdžios institucijose apžvelgdamas nuo 2004 m., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymas, nepamiršo ir istorinės perspektyvos. Įdomu tai, kad pirmasis bandymas parengti teisės žodyną užfiksuotas 1920 m. (išlikęs rankraštis), o pirmasis žodynas išėjo 1954 m. Teisingumo ministerijos patirtimi tvarkant teisės terminiją dalijosi Teisės sistemos departamento Teisės sistemos vystymo skyriaus patarėja dr. Auksė Ruebens. Pranešėja atkreipė dėmesį į poreikį apskritai daugiau kalbėtis apie teisės aktų kokybę, nepraleisti galimybių dažniau bendradarbiauti ir sukaupta patirtimi dalytis skirtingų institucijų ir profesijų atstovams. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrius Pauga trumpai apžvelgė bendradarbiavimo patirtį su ES institucijomis, džiaugėsi proga padėkoti už sklandų bendradarbiavimą.
Europos Sąjungos institucijų darbus apibendrino Europos Komisijos, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo atstovai. Sigita Stankevičienė, Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento terminologė, apžvelgė terminų ir apibrėžčių tvarkymo principus, jų derinimą su Lietuvos ir ES institucijų kolegomis per vieno langelio sistemą ir papasakojo apie terminologijos projektus, kurie palengvina vertėjų darbą. ES Tarybos teisininkas lingvistas Audrius Paksas detaliai papasakojo, kaip dirba jo atstovaujamos institucijos teisininkai lingvistai, kokie jiems keliami reikalavimai, kokį vaidmenį jie atlieka ES teisėkūros procese. Teisininkės lingvistės Inga Jablonskaitė-Martinaitienė ir Natalija Točickienė, atstovaujančios ES Teisingumo Teismui, pasakojo apie šios institucijos užkulisius, pabrėžė, kad kalbant apie terminiją Teisingumo Teisme, neįmanoma nekalbėti ir apie daugiakalbystę. Inga Jablonskaitė-Martinaitienė įdomiai priminė Babelio bokšto mitą, tiksliau, jo atgarsį ESTT – teisės tekstai Teisingumo Teisme prieinami visomis 24 ES oficialiosiomis kalbomis. Ir tai, anot pranešėjos, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris užtikrina sklandų teisės kreiptis į vieną iš Sąjungos teismų įgyvendinimą. Pranešėjos kolegė Natalija Točickienė pabrėžė šio profesinio forumo svarbą ir būtinybę susipažinti su kolegų darbu Lietuvos institucijose, matyti platesnį kontekstą – juk kalbant apie teisinių tekstų kokybės užtikrinimo mechanizmą svarbus kiekvienas to teksto etapas: teisės akto rengimo, taikymo, įgyvendinimo, aiškinimo stadijos yra labai susijusios su teisės akto kokybe.
Renginio metu priminta ir dar viena teisininkams, ypač teismų atstovams ir teisės mokslininkams, svarbi naujovė – pasikeitęs termino poįstatyminis teisės aktas statusas Terminų banke. Ilgą laiką neteiktinu laikytas terminas dabar galimas vartoti, Terminu banke nurodyta ir jo apibrėžtis: žemesnės nei įstatymas galios teisės aktas. Tiesa, atkreiptas dėmesys, kad vykdomosios valdžios institucijos ir toliau turėtų vartoti terminą įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, nes būtent šis terminas tiksliausiai įvardija tai, kad yra kalbama apie tam tikros įstatymo normos įgyvendinimą.
Svarbu tai, kad šio profesinio forumo metu sutarta ir dėl kelių konkrečių dalykų – Teisingumo ministerija parengs ir teiks pastabas šiuo metu itin aktualaus Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento vertimui. Nepamirštas liko ir teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus linkėjimas bendradarbiauti – tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos institucijų atstovai vieningai sutarė, kad tokį teisės kalbai, terminologijai, vertimui, taigi, apskritai teisės aktų kokybei skirtą renginį būtų naudinga organizuoti kasmet.
Teisingumo ministerijos informacija.
