Institucijos

Oksana Kostogriz: tikrasis įmonės teisininko vaidmuo – įžvelgti ne grėsmes, o galimybes

Oksana Kostogriz darbą teisės srityje pradėjo dar studijuodama. Praėjus mažiau nei penkeriems metams specialistė UAB Euroapotheca jau užėmė vadovaujančias pareigas. Teisės ir personalo departamento direktorė šiandien džiaugiasi teisininkų bendruomenės įvertinimu – balandžio mėnesį O. Kostogriz išrinkta geriausia metų privataus sektoriaus teisininke už sklandžiai įvykdytus tarptautinius projektus bei socialinę veiklą.

Kaip kilo mintis sudalyvauti geriausio metų teisininko konkurse?

Ši mintis kilo ne man. Kai baiginėjome įvairius projektus, į mane kreipėsi kolegos klausdami, ar gali mano vardu užpildyti paraišką minėtam konkursui. Aš sutikau su sąlyga, jog man pačiai nieko nereikės daryti. Tačiau galiausiai vis tiek privalėjau prisidėti.

Kokius projektus ir veiklas įvardinote paraiškoje? 

Vieną įdomiausių ir labiausiai jaudinančių projektų įvykdėme Švedijoje. Jis vyko beprotišku greičiu – sandorį sudarėme nepraėjus net dviem mėnesiams nuo įgyvendinimo pradžios. Tai buvo atviras konkursas ir paraleliai vyko du procesai: pirkome įmonę, kuri buvo franšizės paslaugos tiekėja iš Švedijos Karalystės ir 114 įmonių iš privačių savininkų. Svarbiausia mums buvo laimėti valstybės konkursą. Geriausiai atsimenu situaciją, kai pateikę paskutinį siūlymą praėjome apsaugą Švedijos oro uoste. Tik žiūriu, kolega kalba telefonu ir moja ranka, jog visi eitumėm atgal. Pasirodo, mus kuo skubiau kviečia prie derybų stalo. Tad per kelias dienas viską nutarėme ir tapome nugalėtojais.

Apdovanojimas buvo skirtas ne tik už nuopelnus teisėje, bet ir už pasižymėjimą socialinėje veikloje. Papasakokite, kokia tai veikla?

Aš esu užaugusi 4 vaikų šeimoje, o mano mama yra Daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė. Nuo pat mažų dienų buvome įtraukti į jos veiklą. Iš pradžių joje tiesiog dalyvavome, o vėliau patys vaikus mokėme anglų kalbos, organizavome šventes, prižiūrėjome vaikus stovyklose ir ta veikla natūraliai tęsėsi. Dabar laiko turiu mažiau, tačiau globojame kelias šeimas, kurias lankome švenčių metu, nuperkame joms reikalingus daiktus, bendraujame su vaikais. Tai tapo tradicija. Be to, mama vis dar įtraukia į renginių organizavimą ar kitus su asociacija susijusius darbus.

Ar laimėti konkursą buvo netikėta? Ką šis apdovanojimas Jums reiškia? 

Pirma diena buvo netikėta, sulaukiau labai daug sveikinimų. Išties smagu būti įvertintam už savo darbą. Taip pat kolegos labai džiaugėsi, juk čia ne tik mano, bet ir visos komandos nuopelnas. Tačiau jį gauti buvo taip pat labai keista. Man atrodo, kad jo nenusipelniau. Todėl suku galvą, kaip galėčiau atsidėkoti ir prisidėti prie teisininkų bendruomenės veiklos, o gal būti naudinga ir kitose srityse. Pavyzdžiui, jei kas nors kviečia pakalbėti – nebe atsisakau. Manau, apdovanojimas paskatino būti aktyvesne.

Kaip Jūsų gyvenime atsirado teisė? Ar tai buvo vaikystės svajonė?

Visada juokauju, kad prisižiūrėjau per daug Ally McBeal serialo. Čia kaip šių laikų Suits. Juokinga, bet tame tikrai yra maža kruopelytė tiesos. Kartu su sese svarstėme tarp ekonomikos ir teisės, bet tikrai negalėčiau pasakyti, kodėl galiausiai tokį sprendimą priėmiau.

Ar privataus sektoriaus teisė Jums atrodo įdomesnė, nei darbas viešajame sektoriuje? 

Man atrodo, kad viešajame sektoriuje dirbti būtų labai įdomu. Aš dirbu didelėje įmonėje, todėl susiduriu su stambiais projektais, tačiau, jei reikėtų rinktis tarp mažos įmonės ir viešojo sektoriaus, tikrai galvočiau apie pastarąjį. Paprasčiausiai mano kelias prasidėjo įmonėse, man čia visada sekėsi, tačiau neatmetu galimybės kada nors pasidarbuoti ir valstybiniame sektoriuje. Ten gali nuveikti reikšmingų darbų.

Kas Jums labiausiai patinka jūsų darbe ir profesijoje?

Labiausiai patinka, kad esu arti verslo ir sprendimų, kurie daro įtaką rezultatui. Aš mėgstu kartoti, jog mūsų darbas yra ne parodyti baubus, o surasti galimybes. Pasakyti, ko negalima daryti, gali kiekvienas turintis teisinį išsilavinimą turintis žmogus. Bet kaip reikia daryti, išvysti papildomas galimybes, kurių konkurentas nemato, yra tikrasis įmonės teisininko darbas.

Kas sunkiausia Jūsų darbe?

Kai studijų metų dirbau padavėja JAV, darbą palikdavau vos iš jo išėjusi. Dabar neišspręsti klausimai visada yra mano galvoje. Dėl to šis darbas ir sunkus, ir įdomus. Mano nuomone, sudėtingiausia dirbti su žmonėmis: suformuoti komandą ir išlaikyti jos motyvaciją bei siekti bendro tikslo, pasiskirstyti darbus, derybose suprasti kitos šalies tikslus ir nuotaikas, įsivardinti kolegų poreikius bei juos atliepti ir t t.

Aš esu gan atviras žmogus. Mėgstu sakyti viską tiesiai šviesiai į akis, nepolitikuoju. Gal kartais per atvirai bendrauju, bet manau, kad tai dažniausiai pasiteisina. Mano nuomone, toks bendravimas yra efektyvaus bendradarbiavimo pagrindas, kuris ir padeda sėkmingai su visais kartu darbuotis.

Ar kada nors buvote nusivylusi teisininko profesija?

Tikrai taip. Kai trečiame kurse pradėjau dirbti, užsiėmiau rizikomis, kad kažkas blogo nenutiktų. O tada sėdėjau ir galvojau – tai koks mano darbo rezultatas? Galima būtų sakyti, jog, jei nieko blogo nenutinka, tai ir yra rezultatas. Tačiau nėra jokio produkto ir man tai labai nepatiko. Tuomet gailėjausi, kad nestojau į architektūrą, juk šioje srityje rezultatas akivaizdus. Bet su patirtimi pradėjau ieškoti įvairių galimybių, būdų palengvinti savo ir kolegų darbą, sukurti daugiau vertės įmonei ir jos klientams, tai tapo kūrybiniu procesu, išvirstančiu į tam tikrą kūną. Dabar man patinka tai, ką darau.

Kaip manote, ar Lietuvoje verslui palankios sąlygos teisine prasme?

Aš manau, kad Lietuvoje verslui sąlygos yra pakankamai palankios įstatymų prasme, bet požiūris į verslą bendrąja prasme yra labai nepalankus. Kažkodėl jis pas mus priešinamas su tauta, valdžios institucijomis, darbuotojais. Nors tai yra tos pačios visuomenės dalis ir net labai reikšminga, juk verslas yra ir darbdaviai, ir ekonomikos variklis. Jam labai ribojama galimybė prisidėti prie valstybės raidos, nes vos tik verslas prisideda prie teisėkūros ar teisės aktų taikymo praktikos keitimo inicijavimo, būna demonizuojamas. Tačiau verslo dalyvavimas sprendžiant jo sričių reguliavimą yra natūralus ir privalomas, kadangi atitinkamos srities atstovai gali pasakyti, kokios yra realios grėsmės ir galimybės, kokį rezultatą reguliavimas greičiausiai pasieks arba su kokiais sunkumais jį taikant susidurs piliečiai, verslo atstovai ar valdžios institucijos.

Kaip manote, ar šiais laikais teisės srityje karjeros aukštumų pasiekti moteriai yra tokios pat galimybės, kaip ir vyrams?

Manau, kad teisiškai galimybės yra vienodos. Tačiau mes turime daug socialinių normų ir tradicijų, veikiančių mūsų aplinką, dėl to tos galimybės tampa mažesnės. Kartą šia tema diskutavome darbe. Bendradarbis teigė, kad mūsų galimybės vienodos, o kolegė paklausė, ar jam yra kas nors pasakęs: „koks tu tėtis, jei šitiek važinėji į komandiruotes ir taip ilgai nebūni namuose?”. Visiems savaime suprantama, kad vyras daug dirba ir dėl to mažiau laiko praleidžia su šeima, tuo tarpu moterys dažnai analogiškoje situacijoje išgirsta: „kokia gi tu mama?…“. Toks socialinis spaudimas ne retai verčia moteris atsisakyti karjeros.

Ko palinkėtumėte karjeros aukštumų svajojantiems pasiekti teisininkams?

Patarčiau nebijoti imtis iniciatyvos, prisiimti atsakomybę ir mažiau galvoti apie tai, kas bus rytoj. Jei galimybė pasitaikė dabar, ja reikia naudotis.

Back to top button